Stanislovo Didžiulio asmeninės bibliotekos katalogas : recenzija

LTStanislovo Didžiulio (1850–1927) asmeninės bibliotekos katalogas - pirmasis savarankišku leidiniu pasirodęs rekonstruotos asmeninės bibliotekos katalogas. Pasigėrėjus puikia spaudinio poligrafine kokybe, dėmesys krypsta į jo turinį. Leidinį sudaro dvi dalys – N. Lietuvninkaitės parašytas studijinis straipsnis su santrauka anglų kalba ir rekonstruotas S. Didžiulio bibliotekos katalogas su pagalbinėmis rodyklėmis. Remdamasi šiuolaikinės knygotyros nuostatomis N. Lietuvninkaitė tyrinėja S. Didžiulio bibliofilinius interesus, asmeninės bibliotekos kūrimo sąlygas, šaltinius ir sudėtį, likimą ir paveldo reikšmę. S. Didžiulio biblioteka tenkino ne tik asmeninius poreikius – ja naudojosi nemažai to meto šviesuolių (Antanas Baranauskas, Jonas Basanavičius, Jurgis Šlapelis). Įvairios pažintys padėjo ir ieškant komplektavimo šaltinių. S. Didžiulis lietuviškų knygų gaudavo mainais iš bibliofilų, knygos mėgėjų tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, naujas maldaknyges mainydavo į senus leidinius, bibliotekos fondą papildydavo viešųjų bibliotekų turimais dubletais, stengėsi užmegzti ryšius su įvairių šalių antikvariatais (Vilniaus, Varšuvos, Rygos, Peterburgo ir kitais). S. Didžiulio pasiryžimą sukaupti lituanistinę biblioteką rodo ne tik intensyvios knygų paieškos, bet ir siekiai ją išsaugoti. Biblioteka buvo padalyta į legalią ir slaptą. Teigiama, kad S. Didžiulio bibliotekoje buvo per 1000 pavadinimų spaudinių, o dubletai šį skaičių dar padidino.Reikšminiai žodžiai: Bibliotekos; Asmeninės bibliotekos; Katalogai; Bibliofilija; Knygos.

ENStanislovas Didžiulis’ (1850–1927) private library catalogue compiled by Nijolė Lietuvninkaitė was published in 2004. This is the first reconstructed private library catalogue issued as an independent publication. The publication is composed of two parts – study-type article and its summary in English written by N. Lietuvninkaitė and reconstructed S. Didžiulis’ library catalogue with indexes. In view of contemporary book science approach, N. Lietuvninkaitė investigates S. Didžiulis’ bibliophilic interests, circumstances of building up the private library, sources and composition, destiny and importance of heritage. S. Didžiulis’ library satisfied not only his personal needs as it was used by a number of enlightened persons of the day (Antanas Baranauskas, Jonas Basanavičius, Jurgis Šlapelis). Various acquaintances contributed to the search for sources of collection. S. Didžiulis used to obtain Lithuanian books in exchange from bibliophiles and book-lovers both in Lithuania and abroad; he used to receive old publication in exchange for new prayer-books; supplemented his library fund with doublets of public libraries, attempted to establish relations with various foreign antiquarian bookshops (in Vilnius, Warsaw, Riga, Snt. Petersburg, etc.). S. Didžiulis’ resolution to accumulate library of Lithuanian philology is illustrated by not only active search for books but also an aspiration to preserve them. The library was divided into the legal and secret one. It is maintained that S. Didžiulis’ library had publications with over 1000 titles.