Čekoslovakijos diplomatinės tarnybos Lietuvoje (1921-1939 metais) klausimu
LTDvišaliai Lietuvos ir Čekoslovakijos diplomatiniai santykiai tarpukariu yra vienas mažai tyrinėtų šių valstybių santykių aspektų. Lietuviškoje istoriografijoje stinga dėmesio ir Čekoslovakijos atstovams Lietuvoje, ir abiejų šalių diplomatinių santykių problemoms. Šio straipsnio tikslas – atskleisti diplomatinių santykių užmezgimo aplinkybes, kai kurių Čekoslovakijos diplomatų veiklą, jų indėlį į dviejų valstybių bendradarbiavimą, santykių gerinimą ir plėtojimą. Siekiama akcentuoti aplinkybes, lėmusias Čekoslovakijos vyriausybės pozicijos pokyčius diplomatinės atstovybės Kaune atžvilgiu. Straipsnio išvadose teigiama, kad diplomatinių santykių užmezgimo problema tarpukariu buvo galutinai išspręsta, kai Čekoslovakija pripažino Lietuvą de jure. Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos priimtų sprendimų atstovybės 1927 metus galima išskirti kaip lūžinę datą, nes tuomet buvo atidaryta pasiuntinybė, nors ir turėjusi formalų pobūdį (atstovai įgijo reikalų patikėtinio titulą). Čekoslovakijos atstovybė atliko jai Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos skiriamas užduotis; tai pirmiausia buvo ekonominių santykių plėtimas ir gerinimas, kadangi Lietuvos rinka laikyta vartais į Rusiją. Tarpukariu Čekoslovakijos diplomatams – J. Galiai, J. Skalickiui, M.Niederlei – pavyko įsitvirtinti Lietuvoje rezidavusių diplomatų korpuse, savo šaliai sėkmingai teikti išsamią informaciją apie padėtį Lietuvoje bei derinti dvišales pozicijas įvairiais klausimais.Reikšminiai žodžiai: Diplomatiniai santykiai; Donatas Malinauskas; Ekonominiai interesai; Jurgis Šaulys; Paryžiaus taikos konferencija; Politinis bendradarbiavimas; Vincas čepinskis; Vladas Jurgutis; Čekoslovakijos diplomatinė atstovybė Lietuvoje; Čekoslovakijos-Lietuvos santykiai tarpukariu; Czechoslovakia-Lithuanian relations during the interwar period; Diplomatic mission of Czechoslovakia in Lithuania; Diplomatic relations; Donatas Malinauskas; Economical interests; Jurgis Šaulys; Lithuania; Paris Peace Conference; Political cooperation; Vincas Čepinskis; Vladas Jurgutis.
ENSo far, the bilateral diplomatic relations between Lithuania and Czechoslovakia in the interwar period have been one of the least analysed aspects in these states’ mutual relations. Lithuanian historiography pays little attention to the problems of both the representatives of Czechoslovakia in Lithuania and the diplomatic relations between the both states. The aim of this article is to reveal the circumstances of establishment of these diplomatic relations, activities of certain diplomats of Czechoslovakia, their contribution to the cooperation between the both states, improvement and development of their bilateral relations. The article seeks to highlight the factors determining changes in the position of the Czechoslovak government regarding the diplomatic representation in Kaunas. In the conclusions, the author of the article claims that the problem of establishment of diplomatic relations in the interwar period was resolved after Czechoslovakia acknowledged Lithuania de jure. Upon the decisions made by the ministry of foreign affairs of Czechoslovakia, the year 1927 can be considered as the breaking point for the representation, since it resulted in the establishment of the embassy, although of formal character. The representation of Czechoslovakia performed tasks delegated to it by the Czechoslovak ministry of foreign affairs. First of all, it was concerned with development and improvement of economic relations, since the Lithuanian market was considered to be the gates to Russia. The interwar Czechoslovak diplomats, i.e. J. Galia, J. Skalicky and M. Niederle, succeeded in anchoring in the corpus of diplomats residing in Lithuania, successful provision of extensive information about the situation in Lithuania to their state and harmonisation of bilateral positions on various issues.
