Įkaitas LDK teisėje iki pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m.)
LTPrekinių ir ūkinių santykių raida Romoje nulėmė ir naujo civilinės teisės instituto - teisių į svetimus daiktus atsiradimą ir plėtotą. Tarp tokių svarbiausių teisių minima ir įkaito (įkeitimo) teisė. Įkaito normų formavimuisi LDK įtaką darė ir artimiausių kaimynų (lenkų, rusų) teisės normos. Tiesioginis įkaito normų šaltinis buvo kunigaikštystėje gyvenusių tautų paprotinė teisė, didžiųjų kunigaikščių privilegijos ir kiti nutarimai, teismų praktika. Straipsnyje stengiamasi išanalizuoti pirmąsias įkaito teisinio instituto apraiškas LDK norminiuose aktuose ir jo reglamentaciją iki Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimo. Remiantis gausia istorinių šaltinių duomenų analize yra nagrinėjami svarbiausi įkaito teisinio instituto elementai, jo apraiškos. Atskleidžiamas to meto įkaito instituto turinys, objektas, subjektas. XVI a. pirmųjų dešimtmečių įkeitimo raštai liudija jau susiklosčiusias tvirtas naudojimosi įkaitu Lietuvoje tradicijas. Įkaito normos rengiant ir priimant Statutą jau buvo susiklosčiusios ir turėjo tam tikras tradicijas. Statutas jas tik įteisino. Vis dėlto ikistatutinėje teismų praktikoje šio teisinio instituto normos atspindėtos gerokai įvairiapusiškiau. Nuodugnesnis jų reglamentavimas Statute sietinas su ūkiniais pokyčiais ir gana sparčia Lietuvos teisės raida XVI a. viduryje ir išsamiau aptartas Antrajame bei Trečiajame statutuose.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisė; Pirmasis Lietuvos Statutas, 1529; Teisminės bylos; Teisės istorija; Užstatas; Įkaitas; Įkaito institutas; Įkaito teisė; First Lithuanian Statute; Judicial cases; Law history; Mortgage; The First Lithuanian Statute; The Law of the Grand Duchy of Lithuania; The hostage institution.
ENThe hostage institution in the Law of the Grand Duchy of Lithuania has got an exhaustive historiography, that's why the manifestation of this institution in the earliest written source of GDL and the reglamentation of its standards up to the First Lithuanian Statute is discussed in this article. The information about the hostage up to the middle of the 15th Century is fragmental (the exception is the privilege of Duke Vytautas to Brasta Jewish community in 1388). However, in the 2nd half of 15th c. - the beginning of 16th c. the acts of Lithuanian Metrica and other acts allow to disclose the essence of the hostage, the object and the subject of the hostage law, the continuation, the procedure of return of the hostage and so on. The First Lithuanian Statute legalized the main standards of the hostage law, though they were reflected in a many-sided way in the court practice. [text from author]
