Keletas nekareiviškų pastabų apie Lietuvos ginklo šlovę

LTRecenzijoje yra teigiama, kad V. Lesčiaus studija yra skirta 1918–1920 m. Lietuvos valstybės ginkluotų pajėgų tyrimui, tiksliau studijoje svarbiausias dėmesys nukreiptas į tai, kokias kovos priemones turėjo kariai, kaip apskritai jie buvo aprūpinti karine amunicija. Atkreipiamas dėmesys, jog autorius, rengdamas studiją, panaudojo daug dokumentinės medžiagos, pasitelkė faktus iš atsiminimų ir periodinės spaudos. Pastebima, kad kariuomenės ištakų ieškoma lietuvių karių tautiniame sąjūdyje, kuris reiškėsi Rusijoje. Autorius aptaria lietuviškuose kariniuose padaliniuose vykusį vienijimąsi. Nagrinėjama iniciatyva tarnauti Lietuvai. Konstatuojama, kad šios pastangos nepasiekė tikslo. Monografijoje teigiama, kad buvo iškelta idėja steigti savo armiją. 1918 m. buvo nutarta mobilizuoti armiją. Kaip autoriaus pastebima, užgimstanti Lietuvos kariuomenė susidūrė su patirties, racionalumo, materialiosios galios stoka. Buvo jaučiamas kariuomenės kūrimo stichiškumas. Recenzijoje nurodoma, kad monografijos autorius savo svarbiausiu tikslu laikė krašto apsaugos vadovaujančių padalinių, armijos aprūpinimo ir kovinių formuočių, atkreipiant dėmesį į atskiras ginklo rūšis, funkcijoms aptarti. Pastebima, kad darbe taip pat analizuojama miestų ir apskričių komendantūrų veikla. Pažymima, jog ypač vertinga monografijoje – išsamios Lietuvos kariuomenės ginklo rūšių metrikos. Didelės reikšmės, svarumo monografijai turi panaudota ikonografinė medžiaga. Be teigiamų atsiliepimų apie monografiją yra iškelti ir tokie klausimai, kurie skatina padiskutuoti kai kuriais monografijoje pateiktais argumentais.

ENThe review claims that the study by V. Lesčius investigates the armed forces of the State of Lithuania in 1918–1920. Specifically, the study focuses on the combat means available to soldiers and munitions in general. When preparing the study the author used a lot of documentary material and facts from memoirs and periodical press. The beginnings of the armed forces are searched in the national movement of Lithuanian soldiers that manifested in Russia. The author discusses the process of unification that took place in Lithuanian military units. He explores the initiative to serve for Lithuania. These efforts did not achieve the goal. The monograph states that there was an idea to establish own army. In 1918, a decision was made to mobilise the army. The fresh Lithuanian armed forces faced the lack of experience, rationality and material power. Spontaneity of the establishment of the armed forces was observed. The review indicates that the author of the monograph considered it to be most important to discuss the functions of national defence commanding units, army services of supply and combatant units, noting individual types of guns. The study also analyses the activities of city and district commandant’s headquarters. Exhaustive registers of the types of guns of the Lithuanian armed forces are of particular value. The used iconographic material is also a significant contribution. Besides positive evaluations, the reviewer points out the questions that promote the discussion of certain arguments given in the monograph.