Prekyba Lietuvoje viešpataujant naciams

LTPrekybos organizaciją nacių okupacijos laikotarpiu lėmė ne vidinė šalies ūkio raida, bet išorinis veiksnys - Vokietijos, kaip valstybės agresorės, siekis pamažu integruoti vietos ūkį į savąjį. Tą akivaizdžiai rodė vokiškų bendrovių įkūrimas krašte bei daugelio didmeninės bei stambesnių mažmeninės prekybos įmonių perdavimas jų žinion. Nepaisant to, kad smulkios mažmeninės prekybos įmonės buvo reprivatizuojamos, dėl prekių, transporto stygiaus, nerealios kainų ir atlyginimų politikos, grobikiškų okupantų veiksmų didmeninė ir mažmeninė prekyba Lietuvoje okupaciniu laikotarpiu merdėjo. Palyginus su 1941 m. duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių skaičius sumažėjo ketvirtadaliu. Krašte išplito nelegali ir mainų prekyba. Vis dėlto vokiečiai greta okupacinės civilinės valdžios paliko veikti ir lietuvišką administraciją. Vietos administracijos pareigūnai pagal galimybes stengėsi švelninti nacių vykdomą Lietuvos prekybos pajungimo Reicho interesams politiką. Tik jų iniciatyva Lietuvoje buvo kuriamos naujos prekybos įmonės, steigiamos naujos prekybos mokyklos, organizuojami įvairūs prekybininkų rengimo bei tobulinimosi kursai.

ENTrade organisation in Lithuania during occupation by the Nazis was stimulated not by the country's local, economy development but by an exterior factor - the intention of Germany, the aggressor state, to gradually integrate the local economy into its own economy. It was obviously demonstrated by establishment of German companies in the region as well as by giving most of the wholesale and larger-scale retail businesses at those companies disposal. In spite of the fact that it was permitted to re-privatise the smaller retail business which had been nationalised by the Soviet power, both retail and wholesale trade in Lithuania during the Nazis occupation was moribund due to the scarcity of goods and transport and unworkable wage and price policy. In comparison with 1941, the number of retailers decreased by one fourth. In the region, the illegal and barter trade became especially widespread. The policy of subjugation of Lithuania's trade to the needs of the Reich was softened by the Lithuanian administration that was left to function alongside with the German occupying civil authorities. Only on the initiative of officers of this administration there were new trade schools founded, various training and refresher courses for traders organised.