[Памятники истории Восточной Европы]
LTStraipsnis yra studijos „Радзивилловские акты из собрания Российской национальной библиотеки: первая половина ХVI в.“ (Monumenta historica res gestas Europae orientalis illustrantia: fontes XV–XVII saec., vol. 6 = Памятники истории Восточной Eвропы: источники ХV–XVII вв., т. 6, состовитель тома: М. М. Кром, Москва-Варшава: Древлехранилище, 2002) recenzija. Studija yra tarptautinės lenkų, rusų ir ukrainiečių istorikų mokslinės leidybinės programos „Rytų Europos istorijos paminklai“ dalis. Per 1995–2002 metus išleisti šeši serijos tomai. Ką tik pasirodęs šeštasis tomas – lietuvių istorikams vienas iš svarbesniųjų, nes beveik visi jo dokumentai yra iš 1513–1540 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos. Tomą sudaro įvadas, dokumentų chronologinis sąrašas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, santraukų sąrašas, iliustracijų sąrašas, leidinyje panaudotų Rusijos nacionalinės bibliotekos Sankt Peterburge Rankraštyno fondų sąrašas ir turinys. Visi rinkinio dokumentai yra paimti iš Sankt Peterburgo bibliotekoje atsidūrusių Radvilų archyvų fragmentų. Sudarytojas informuoja, kad tai patys ankstyviausi Radvilų giminės dokumentai, saugomi Sankt Peterburge. Jie suskirstyti į penkias temines dalis: Žygimanto Senojo laiškai ir kariniai sąrašai (1513–1529 metai), Jurgio Radvilos pareigūnų skriaudos karalienės Bonos pavaldiniams (1532 metų rugsėjis), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jurgio Radvilos archyvas iš Strarodubo karo 1534–1536 metais, maskvėnų belaisvių laiškia iš Lietuvos į tėvynę (1536 metai), 1536–1540 metų dokumentai.
ENEaster well-wishing carols that were sung from the evening of Easter Sunday until dawn play an important role in the ritual folklore of the Belarusian, Podłącze and Vilnius region. In Vilnius region these songs are called łałymki, or ałałymki in Polish and lalinkos in Lithuanian. In Belarus this genre is called valachobniye pyesni, while in Podłącze – pieśni wlóczebne. A custom to walk from homestead to homestead while singing ritual songs during this period was known as chodzenie z łałymko, chodzenie z allelujo or chodzenie po woloczebnemu. Lithuanians use a special verb laluoti which denotes walking from homestead to homestead and singing lalinkos during Easter. In Vilnius region they were sung mainly in Polish or Lithuanian; only around Švenčionys they were sung in Belarusian. Łałymki in Polish are found not only in those parts of Vilnius region in which the Polish language is used everyday, but also in those regions in which people speak Belarusian. Easter carols are among those several genres that are described as a male repertoire, because they were sung by single men groups only. These groups were called differently in different localities. The custom of spring carols spread in a large Baltic-Slavic area. This genre should be further researched from the perspective of Baltic-Slavic cultural relations, both in the context of winter and spring carols, with regard to text symbolism, melody motifs and rhythmic formulas.
