[U schyłku panowania Augusta II Sasa]

LTRecenzijoje aptariama Jaceko Kureko (Jacek Kurek) monografija „U schyłku panowania Augusta II Sasa. Z dziejów wewnętrznych Rzeczypospolitej (1729-1733)“, kurioje analizuojama Lenkijos-Lietuvos Respublikos visuomeninė-politinė raida karaliaus Augusto II valdymo pabaigoje, t. y. 1729-1733 m. Tai pirmoji monografija, visa skirta Respublikos vidaus gyvenimo tyrimams aptariamuoju laikotarpiu. J. Kurekas, analizuodamas Respublikos vidinio gyvenimo pasirinktus aspektus, pastebi ir net pabrėžia valstybės ir joje gyvenusios bajoriškosios visuomenės dualizmą. Politinis dualizmas tarp Lenkijos ir LDK bajorijos, autoriaus manymu, pasireiškė taip stipriai, kad nebuvo įmanomi jokie reikšmingesni bendri veiksmai (p. 23, 100, 198). Siauri monografijos chronologiniai rėmai neleido atskleisti vidinių skirtumų „lietuviškosios opozicijos“ viduje, kurie atsiskleidė po Augusto II mirties, kai vienu metu būti opozicijoje prieš Vetinų dinastiją ir remtis Rusija tapo nebeįmanoma. Su išlygomis reiktų priimti ir autoriaus teiginį, kad lietuviškoji opozicija buvo „susitelkusi apie Potockius“ (p. 88, 104). Recenzuojama monografija dar kartą parodo, kad Vetinų dinastijos valdymo Respublikoje laikotarpio istorijos studijos gali atskleisti daug netikėtų mūsų praeities aspektų, priversti keisti ne vieną iki šiol paplitusį stereotipą. Darbas turėtų paskatinti ir kitų Vetinų valdymo etapų išsamius tyrimus bei yra rimta paspirtis to laikotarpio LDK istorijos tyrinėtojams.

ENThe review discusses the monograph “U schyłku panowania Augusta II Sasa. Z dziejów wewnętrznych Rzeczypospolitej (1729–1733)” [At the End of the Reign of Augustus II of Saxony. The History of the Interior of the Polish-Lithuanian Commonwealth (1729–1733)] by Jacek Kurek, which analyses the social-political development of the Polish-Lithuanian Commonwealth at the end of the reign of King Augustus II, i. e. in 1729–1733. It is the first monograph focused on the research of the interior of the Commonwealth during the given period. While analysing the chosen aspects of the interior of the Commonwealth, Kurek notes and even emphasises the dualism of the state and the nobility. According to the author, the political dualism between the nobility of Poland and the nobility of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) manifested so strongly that no significant common actions were possible (p. 23, 100, 198). The narrow chronological boundaries of the monograph prevent from revealing internal differences within the “Lithuanian opposition” that manifested after the death of Augustus II, when it became impossible to simultaneously be in the opposition against the House of Wettin and lean on Russia. The author’s argument that the Lithuanian opposition was “accumulated around the Potocki family” (p. 88, 104) should be accepted with reservations. The monograph again shows that the studies of the history of the period of reign of the House of Wettin in the Polish-Lithuanian Commonwealth may reveal many unexpected aspects of our past and make us change popular stereotypes. The work should promote the exhaustive research of other periods of the reign of the House of Wettin and is a serious support for the researchers of GDL history of that period.