U schyłku panowania Augusta II Sasa: z dziejów wewnętrznych Rzeczypospolitej (1729-1733)

LTKnygoje nagrinėjama Abiejų Tautų Respublikos istorija Augusto II valdymo pabaigoje. Daugiausia dėmesio skiriama valdančiojo elito ir bajorijos politinės būklės analizei. Siekiama pažvelgti į Lenkijos ir Lietuvos valstybę politiniu, religiniu, kultūriniu ir psichologiniu aspektais. Probleminį knygos turinį sudaro vidaus santykių tyrimai, kurie atskleidžia didikų gyvenimo kontekstus. Aptariamos mentaliteto problemos, santykiai tarp karaliaus ir bajorų, religinio gyvenimo sankloda. Knygą sudaro keturi skyriai. Pirmasis skirtas praeityje įsišaknijusio bajorų mentaliteto tyrimui. Atskleidžiami Apšvietos ženklai, bajorijos apolitiškumo aspektai, svarstoma terminijos problematika, nulėmusi to meto įvaizdį. Antras ir trečias skyriai skirti Respublikos politinės situacijos, politinių santykių ir parlamentinės krizės analizei. Parlamento veikla atskleidžia politinės bajorų bendruomenės būklę, esminius vidaus politikos santykius. Nevaisingos ar net karikatūriškos diskusijos parlamente buvo savita aristokratų ir užsienio diplomatų politikos priedanga. Bajorai tai suprato, tačiau nebuvo vieningi. Ketvirtame skyriuje aptariama Katalikų Bažnyčios ir kitų konfesijų padėtis. Respublika buvo įvairių tautybių ir tikėjimų šalis. Blogėjant religinių disidentų teisinei padėčiai, formavosi Lenkijos visuomenei būdingos religinio kulto formos. Vyko reikšmingos Graikijos katalikų bažnyčios transformacijos. Knygoje plačiau aptariamos religinės tolerancijos ir katalikiškojo pietizmo problemos, kurios sukelia daug nesusipratimų ir kartoja istoriografijos klišes.