The Energy of transit : theatre in non-traditional spaces

LTPastaruoju metu Centrinės ir Rytinės Europos šalių teatruose pastebima tendencija naudoti netradicines erdves, kurios atrodo nepritaikytos teatrui. Tai naujų komunikavimo prasmių, naujo socialinio konteksto paieškų rezultatas. Be to, nuo Prancūzijos revoliucijos laikų, netradicinių teatro erdvių paieška buvo susijusi su ideologiniais pokyčiais visuomenėje. Netradicinė erdvė gali būti suprantama kaip erdvė už teatro pastato ribų, kaip erdvė už teatro salės ribų, kaip nauja specialiai įrengta erdvė teatro pastate. Tarptautinėje praktikoje šis fenomenas įvardijamas aplinkos teatru arba specifinės vietos teatru. Svarbu ir tai, kad netradicinėms erdvėms yra būdingi teatriniai eksperimentai. Lietuva taip pat naudojasi šia pasaline praktika. Netradicinės erdvės pirmiausiai panaudotos naujai įsteigtų kultūrinių institucijų projektuose (pvz., tarptautiniame teatro festivalyje LIFE). Čia gryną aplinkos teatro modelį neperžengiant teatro ribų naudojo Saulius Varnas "Procese", Jonas Jurašas "Smėlio klavyruose". Netradicinių erdvių paieškos už teatro ribų dažniausiai imtasi pradėjus statyti jaunų autorių modernias pjeses, ieškant dekonstrukcijos išraiškos ar neformalios kalbos. Taip Naujosios dramos akcija savo projektams panaudojo komunistinio dienraščio "Tiesa" spaustuvės erdves, užmegzdama naujus ryšius tarp naujos dramos ir netradicinės erdvės. Aplinkos teatro erdvės produktyviai transformacijai pasitarnauja ir teatro erdvių mobilumas, tam tikras lankstumas, tačiau Lietuvoje dar nėra tokio tipo teatro pastatų.Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinis teatras; Teatro erdvė; Netradicinės erdvės; Teatrinis eksperimentas; Šiuolaikinis Lietuvos teatras; Autorinė režisūra; Posovietinis teatras; Scenografija; Vaidybos erdvė; Aplinkos teatras.

ENLately the theatres of the Central and Eastern European countries display the trend of use of non-traditional spaces, which may seem not fit for theatre. This is the result of new meanings of communication and searching for a new social context. In addition, since the times of the French Revolution, the search for non-traditional theatrical spaces was related to the ideological changes within the society. The non-traditional space can be comprehended as a space outside the limits of the theatre building or a new special space inside the theatre building. In the international practice the phenomenon is dubbed the environmental theatre or site-specific theatre. The fact that the non-traditional spaces characterize with theatrical experiments is also important. Lithuania has also been using this practice. First and foremost, the non-traditional spaces are used in the projects of the newly established culture institutions (for instance, in the LIFE international theatre festival). The pure environmental theatre model, without transgressing the theatre limits, was used by Saulius Varnas in his “Process” and by Jonas Jurašas in “Sand Claviers”. Searching for non-traditional spaces outside the theatre limits commenced with staging of modern plays by young authors, searching of expressions for deconstruction or an informal language. Thus the National Drama Event used the space of the printing-house of Communist daily newspaper “Tiesa” for its projects and established new relation between the new drama and a non-traditional space. The mobility of the theatre spaces and certain flexibility also contributes to the productive transformation of the environmental theatre spaces. However, Lithuania still does not have any theatre buildings of that type.