Ornat z haftem "Bože Narodzenie"

• Siuvinėtas arnotas su Kristaus gimimo scena
• Embroidered chasuble with the scene of Christ's birth

LTTarp arnotų, eksponuotų parodoje "Krikščionybė Lietuvos dailėje", buvo vienas gana ypatingas, išsiskiriantis gausiu figūriniu ir heraldiniu dekoru, atliktu labai paprasta technika - siuvinėjimu grandinėle, - tačiau neabejotinai turėjusia imituoti daug rafinuotesnę gobeleno techniką. Tas arnotas, bent jau nuo 1861 m., buvo saugomas Vilniaus katedroje, nes yra paminėtas tų metų jos inventoriuje. Vis dėlto visi duomenys rodo, kad jis priklausė liturginių drabužių komplektui, apie 1792 m. sukurtam Sofijos iš Četvertinskių Slizienienės užsakymu neseniai baigtai jos funduotai bažnyčiai Slizienių rezidencijoje Naujuosiuose Dzieviatkovičiuose (buv. Naugarduko vaivadijos Slonimo pavietas). Straipsnyje aptariamos liturginių drabužių komplekto sukūrimo aplinkybės. Didelė dalis šių drabužių liko netolimoje Ružanų bažnyčioje, į kurią pateko 1866 m., caro valdžios nurodymu likvidavus Dzieviatkovičių parapiją ir vietoj bažnyčios ten įrengus cerkvę. Atskleistas liturginius drabužius puošiančio siuvinėjimo ryšys su dviem tuo metu garsiausiais gobelenų meistrais François Glaize ir Johannu Carlu Kletschu, taip pat ryšys, siejantis Dzieviatkovičių arnotus su etmono Mykolo Kazimiero Oginskio dvaru Slonime. Dzieviatkovičių arnotus galima laikyti panašiu F. Glaize sumanymo pakartojimu, nors negalima atmesti, kad šiuo atveju bandyta prilygti J.C. Kletscho, nuo 1784 m. dirbusio Slonime pas M.K. Oginskį, kūriniams. Pateikiamos pagrįstos prielaidos, kad dekoro ikonografinės koncepcijos autoriumi buvo jėzuitas kunigas Kazimieras Kognovickis, pirmasis Dzieviatkovičių klebonas, labiau žinomas kaip istorikas, knygos "Žywoty Sapiehow" autorius.Arnotą puošiančios scenos identifikavimas kaip Kristaus Gimimo atvaizdo atliktas remiantis archyviniais šaltiniais (kruopščiais Dzieviatkovičių bažnyčios inventoriais) bei lyginamosios analizės su kitais rinkinio arnotais būdu. Jo identifikaciją su Dzieviatkovičių bažnyčios inventoriuje minimu baltu siuvinėtu "Viešpaties Gimimo" arnotu, kuriame buvo pavaizduotas Betliejus su trimis - Jėzaus, Marijos ir Juozapo - figūromis, palengvina herbai. Istorinio konteksto žinios leido autorei teisingai iššifruoti ir interpretuoti fundatorės Sofijos iš Četvertinskių Slizienienės herbus, anksčiau klaidingai laikytus Šviatopelk-Mirskių herbais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liturginiai drabužiai; Barokas; Taikomoji dailė; Kristaus Gimimo ikonografija; Baroque; Applied art; Scene of Christ's birth.

ENAmong the chasubles presented in the exhibition Christianity in Lithuanian Art there was one chasuble which was distinguished by its rich figurative and armorial décor made with a very simple technique - chain stitch embroidery - a technique which was certainly intended to imitate the much more exquisite technique of tapestry. This chasuble was kept in the Vilnius (cathedral from at least 1861, as it is mentioned in its inventories of the same year. However, all the facts indicate that it belonged to the set of liturgical vestments created around 1792 by order of Sophia Slizien. This chasuble was meant for the church in the residence of Slizien of Nowe Dziewiatkowicze (the former county of the Novogrudok voivodeship). This article discusses the circumstances of the creation of liturgical vestments. A large part of the vestments of this set remained in the vicinal church of Ruzhany, where they were placed in 1866 after the parish of Dziewiatkowicze was liquidated by order of the czarist authorities and an Orthodox Church installed in its place. The dependence of the embroidery decorating the liturgical vestments upon the work of two eminent gobelins of that time, François Glaize and Johann Carl Kletsch, is revealed in this article, as is the connection between the Dziewiatkowicze chasubles and the estate of the hetmán Michael Casimir Oginski in Slonim. The Dziewiatkowicze chasubles can be considered as a repetition of a similar design by F. Glaiz, though it can not be denied that in this case there was an attempt to equal the works of J.C. Kletsch, who had worked at M.C. Oginski in Slonim since 1784. Grounded hypothesis is presented that states that the author of the iconographie conception of the décor was the Jesuit priest Casimir Kognowicki, the first Dziewiatkowicze priest, who is better known as a historian and author of the book Zywoty Sapiehów.The identification of the chasuble's decorative scene as an image of Christ's Birth was made through reference to archival sources (the precise inventories of the Dziewiatkowicze church) and through making a comparative analysis with the other chasubles of the collection. The coats of arms help us to more easily identify it with the embroidered chasuble of Christ's Birth mentioned in the inventory of Dziewiatkowicze; on this chasuble Bethlehem with the three figures of Jesus, Mary and Jospeh was depicted. [From the publication]