Knyga apie daugiatautę Vilniaus dailę

LT2002 m. išleista Kultūros, filosofijos ir meno institute parengta Laimos Laučkaitės studija „Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje“. Šis veikalas pateikia naują mūsų dailės atodangą, mokslo apyvokon įtraukia užmirštus arba ignoruotus meno praeities faktus – autorė angažuojasi įveikti siaurą „lietuviškumo“ stereotipą ir aprėpti prieštaringą to meto dailės visumą. Toks mokslininkės apsisprendimas atsiduria multietninių problemų įtampos lauke, kuris nulemia kiek novelišką knygos struktūrą: į dvi savarankiškas dalis sugrupuotus nedidelius skyrius, mozaikiškai rekonstruojančius daugialypę Vilniaus dailės panoramą. Pirmojoje knygos dalyje, kurioje aptariamos draugijos, parodos bei kultūriniai renginiai, ryškinama tautinė dailės gyvenimo diferenciacija. Kalbama apie lietuvių, lenkų, rusų, žydų dailininkų bendruomenių tapsmą. Antrojoje dalyje gvildenami meniniai reiškiniai, plėtojęsi skirtingų tautų bei konfesijų dailininkų kūryboje. Čia autorė pasirinko itin vykusį „režisūrinį“ sprendimą, kaskart išskirdama pagrindinį herojų ir su jo asmenybe susiedama tam tikros rūšies estetines, stilistines problemas. Visus antrosios knygos dalies skyrius jungia bendra probleminė ašis – ankstyvojo modernizmo klausimas. Autorė aptaria ne tik vietinius simbolizmo ar moderno dailės bruožus, bet ir modernistinių idėjų sklaidos priemones: paskaitas, vakarus, leidinius, parodas, atvykėlių kultūrininkų iniciatyvą. Ji rekonstruoja Lietuvos dailininkų ryšius su rusiškojo simbolizmo ir futurizmo judėjimu bei rusų-vokiečių ekspresionizmo variantu.

EN"The Art of Vilnius at the Beginning of the 20th Century", a study by Laima Laučkaitė prepared at the Culture, Philosophy and Arts Research Institute, was published in 2002. This work newly unveils the art of Vilnius and includes forgotten or ignored facts of art’s past for scientific use - the author is engaged in overcoming the narrow stereotype of "Lithuanianism" and embracing the contradictory totality of art at that time. The scholar’s resolve as such finds itself in a stressful field of multi-ethnic problems which predetermines the slightly short story-like structure of the book - small sections which mosaically reconstruct the manifold panorama of Vilnius art are grouped into two independent parts. In the first part of the book, which discusses societies, exhibitions and cultural events, national differentiation of art life is developed. The formation of Lithuanian, Polish, Russian, and Jewish artist communities is addressed. The second part examines artistic phenomena that developed in the work of artists of different nationalities and confessions. Here the author chose a particularly felicitous "directorial" decision, each time singling out a main character and linking a certain type of aesthetic and stylistic problems with his person. All of the sections of the second part of the book are united by a common problematic axle - the question of early modernism. The author discusses not only local traits of symbolism or modern art, but also the means of dissemination of modernist ideas: lectures, soirees, publications, exhibitions, and the initiative of visiting cultural figures. She reconstructs the relationships of Lithuanian artists with the movement of Russian Symbolism and Futurism as well as with a version of Russian-German Expressionism.