Kretingos bernardinų vienuolyno fondas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje
LTPranciškonus observantus (bernardinus) 1602 m. į Kretingą pakvietė Jonas Chodkevičius ir jo žmona Sofija, atidavę jiems ką tik pastatytą bažnyčią. Kretingos bernardinų vienuolynas ilgą laiką buvo miestelio ir jo apylinkių gyvenimo centras. Bernardinai daug dėmesio skyrė savo dvasiniam tobulėjimui bei lavinimuisi. Tai liudija jų sukauptos knygos ir dokumentai, pasakojantys apie vienuolių veiklą, išsilavinimą, vienuolyno vidaus gyvenimą. Deja, mūsų laikus pasiekė tik nedidelė šio archyvo dalis, kuri pateko į LTSR mokslų akademijos biblioteką. Straipsnyje apžvelgiamas šio fondo turinys ir atkreipiamas dėmesys į rankraščių aprašo bei sisteminimo klaidas. Kretingos vienuolyno fondą sudaro 29 aplankai, 328 saugojimo vienetai arba beveik 21 tūkst. lapų rankraščių, mašinraščių, spaudinių, fotografijų ir atvirukų. Dokumentai parašyti lietuvių, lenkų, lotynų, rasų, vokiečių, hebrajų, prancūzų ir anglų kalbomis, apima laikotarpį nuo 1648 iki 1940 m. (didžioji dalis dokumentų parašyta XX a. pirmojoje pusėje). Išskirtos sisteminės grupės: Kretingos vienuolyno ir bažnyčios aktai. Parapijiečių sąrašai; Kretingos vienuoliai; Įvairūs vienuolių užrašai; Pajamos. Išlaidos; Mokykla; Religinės organizacijos; Kretingos stačiatikių cerkvė; Troškūnų ir Kauno vienuolynai; Varia. Aptartas Kretingos bernardinų fondas puikiai atspindi tarpukario pranciškonų vidaus gyvenimą, Kretingos ir visos Lietuvos visuomenę, jos pasaulėvoką; leidžia pajusti miestelių vidinį gyvenimą, jo pulsavimą. Medžiaga naudinga tarpukario visuomenės, ypač religinio mentaliteto, kasdienybės, lingvistiniams tyrimams.
ENFranciscan monks (Bernardines) were invited to Kretinga in 1602 by Jan Chodkiewicz and his wife Zofia, who gave them a recently built church. The Kretinga Bernardine Monastery was the centre of the town and its surroundings for a very long period of time. Bernardines paid a great deal of attention to their spiritual perfection and education. It is evidenced by books and documents they collected about activities and education of monks and the internal life of the monastery. Unfortunately, only a small part the archive has survived to the present day. The article reviews the content of this fund and draws the reader’s attention to mistakes in the description and systematisation of the manuscripts. The fund of the Kretinga Monastery consists of 29 folders, 328 storage units or almost 21 thousand manuscript, typescript and printed sheets, photographs and postcards. The documents are written in Lithuanian, Polish, Latin, German, Jewish, French and English languages and cover the period from 1648 to 1940 (the majority of these documents were produced in the first half of the 20th c.). The documents are grouped into the following groups: acts of the Monastery of Kretinga and the Church of Kretinga, lists of parishioners, monks of Kretinga, various notes by monks, revenues, Expenses, the School, religious organisations, the Orthodox Church of Kretinga, the monasteries of Troškūnai and Kaunas, Varia. The discussed fund of bernardines of Kretinga perfectly reveals the internal life of interwar Franciscans, society of Kretinga and the whole of Lithuania and its worldviews. It also allows perceiving the internal life of small towns. This material is a valuable source for research of the interwar society, especially its religious mentality, everyday life and linguistic peculiarities.
