Dominican preaching and teaching in a set of emblems in the ceiling paintings of Pasiene church

LTStraipsnyje analizuojamas Pasienės (Latgalė) dominikonų bažnyčios skliautuose fresco secco technika ištapytas emblemų ciklas, hipotetiškai datuojamas XVIII a. 8-9 dešimtmečiu ir priskiriamas italų tapytojo Philippo Castaldi autorystei. Penkiose centrinės navos travėjose įkomponuota dvidešimt emblemų, kuriose perteiktas konceptualiai vientisas pamokslas. Jame vaizdų kalba išreikštos atsidavimo parapijai, tikėjimo ir moralinio tvirtumo tiesos, biblijiniai simboliai ir didaktinės alegorijos. Jose atsiskleidžia dominikonų didaktinės sistemos esmė: pabrėžiama viltis, tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu, mokoma pagrindinių dorybių, išaukštinamas Šv. Dominyko ordino pastovumas ir amžinumas, primenamos žemiškosios valdžios (karaliaus) garbingos ir dorybingos vertybės. Emblemų ciklą užbaigia vaizdai, kuriuose pagerbiama Švč. Mergelė Marija ir siekiama suteikti ryžto tikinčiajam sekti Kristaus tikėjimo keliu. Tapytojas rėmėsi XVI-XVIII a. spausdintais leidiniais, visų pirma Johano Georgo Hertelio Augsburge 1758-1760 m. išleistu graviūrų rinkiniu. Jame pateiktos C. Ripos „Iconologia“ iliustracijos, perkurtos ir perkomponuotos graverių J. Wachmustho, E. Eichelio, J. Wagnerio ir Ch. Halbauro. Pirmavaizdžiu kai kurioms emblemoms pasitarnavo J. W. Zincgrefo „Emblematum Ethico-Politicorum Centuria“, išleista Heidelberge 1664 m., ir A. Henkelio bei A. Schoene'ės knyga „Emblemata“, išleista Kelne 1463 m. Pasienės freskų autorius barokinį pirmavaizdžių stilių modernizavo į rokokinį, redukavo pirmavaizdžių kompozicijas, supaprastindamas pagrindinį objektą ir pabrėždamas graviūrose buvusias mažareikšmes detales tam, kad apačioje sėdintiems parapijiečiams vaizdas būtų geriau matomas ir suvokiamas. Daroma prielaida, kad XIX a. pabaigoje sieninė tapyba buvo atnaujinta.Ne tik ansamblio pastatų architektūra, bet ir plastinis bei tapybinis dekoras byloja akivaizdžias sąsajas su Vilniaus vėlyvojo baroko mokykla. Nuo 1646 m. Kuršo žemėse misijas vykdę dominikonai XVII a. pabaigoje įsikūrė Latgalėje (tuo metu vad. Inflanty Polskie). Pasienėje įkurtas ir Lietuvos dominikonų provincijai iki 1832 m. priklausęs vienuolynas tapo misijų ir švietėjiškos veiklos organizavimo centru Latgalėje. Aptariamos emblemos užėmė svarbią vietą praktinėje edukacijoje šviečiant parapijiečius ir rengiant vienuolius misijiniam darbui „pusiau pagoniškame“ krašte. Baltijos regiono mastu emblemos unikalios savo misijiniu turiniu, kilmės istorija, sąsajomis su vietine kultūra ir katalikiška reakcija į ją.

ENArticle analyses the cycle of the emblems painted on the vaulted ceiling of the Pasiene (Latgale) Dominican Church with the fresco secco technique. This cycle is hypothetically dated back to the 8th-9th decades of the 18th century and ascribed to the authorship of the Italian painter Philippo Castaldi. The conceptually grounded sermon that is depicted in these twenty emblems is integrated into the central nave. In the language of the images, the truths of the faith and the necessity for moral strength were expressed, as was devotion for the parish, biblical symbols and didactic allegories. The painter referred to the examples of the emblems printed in books of the 16th- 7th centuries, mostly C. Ripa's "Iconology" and its additional editions that appeared in Germany in the 18th century.