Zum baltischen Reflexivum

LTStraipsnis skirtas baltų refleksyvo (sangrąžos dalelytės) problemoms. Teigiama, kad baltų refleksyvas lietuviškame Biblijos vertime yra tarp priešdėlio ir kamieno. Todel lietuvišką refleksyvą paradigmiškai galima gretinti su sudurtiniais veiksmažodžiiais su priešdėliais. Autoriaus nuomone, morfemos variantus, alomorfus galima charakterizuoti kaip sangrąžos rodiklį. Pažymima, kad nepriešdėliniuose veiksmažodžiuose jis yra gale (-s), o priešdėliniuose - tarp priešdėlio ir šaknies (-si-). Remiantis autoriaus atlikta analize ir A. Senno, J. Endzelino darbais, konstatuojama, kad šitie du alomorfai yra įtikinamas archaiškumo požymis. Minėti alomorfai yra tik lietuvių kalboje. Aptardamas prūsų kalbą, autorius remiasi E. Geniušienės „Refleksyvo tipologijoje“ išskirtais trimis refleksyvo tipais: a) -si(n) veiksmažodžių gale; b) refleksyvinis įvardis „sien“ su galininku (mien, tien, sien, wans = man, tau, . . . ); c) sangrąžos dalelytė gale ir dar refleksyvinis įvardis. Autorius teigia, kad lietuvių kalbos sangrąžos dalelytės padėtis ir sangrąžinių įvardžių formavimasis dar labiau išryškina ir įrodo refleksyvo archaizmą. Aptarus dalelytes „ne“, „nebe“, „be“, „te“, „tebe“, konstatuojama, kad jos taip pat liudija archaiškumą. Autorius pažymi, kad itin archaiškas baltų refleksyvo bruožas yra derinimas su subjektu. Tai - sintaksiškas refleksyvo vartojimas su pagrindiniu asmeniu ir posesyvu. Konstatuojama, kad šitas archaiškas požymis yra ir kitose kalbose: indų- iranėnų, senovės bulgarų, airių, keltų, senovės graikų kalbose.

ENThe article is dedicated to the problems of the Baltic reflexive (reflexive particle). It is stated that the the Baltic reflexive in the Lithuanian translation of the Bible is between the prefix and stem. Therefore, the Lithuanian reflexive paradigmatically can be compared with compound verbs with prefixes. According to the author, morpheme variants and morpheme alternants can be characterised as a reflexive indicator. It is noted that in non-prefix verbs, it is located at the end (“-s”), while in prefix verbs, they take a position between the prefix and (“-si-“). According to the analysis performed by the author and studies by Alfred Erich Senn and Jānis Endzelīns, it is stated that these two morpheme alternants present a convincing sign of archaism. The aforementioned morpheme alternants are present only in the Lithuanian language. When discussing the Prussian language, the author refers to the three reflexive types distinguished in “The typology of Reflexives” by E. Geniušienė: (1a) “-si(n)” at the end of verbs; (b) the reflexive pronoun “sien” with an accusative (“mien”, “tien”, “sien”, “wans”); (c) reflexive particle at the end and also a reflective pronoun. The author claims that the position of the reflexive particle in the Lithuanian language and the formation of reflexive pronouns further accentuates and proves the archaisms of reflexives. On the basis of discussing the particles “ne”, “nebe”, “be”, “te”, and “tebe”, it is stated that they also witness archaism. The author points out that the association with the subject is an especially archaic feature of the Baltic reflexive. It is a syntactic use of reflexive with the main person and possessive. It is stated that this archaic feature is also present in some other languages: Indo-Iranian, the ancient Bulgarian, Irish, Celtic, and ancient Greek.