W oczekiwaniu na niepodległość. Litwini amerykańscy i z Prus Wschodnich wobec spraw narodowych (1914-1915)

LTStraipsnyje apžvelgiamos Amerikos ir Rytų Prūsijos lietuvių pozicijos nacionaliniais klausimais Pirmojo pasaulinio karo metais. XX a. pradžioje Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose, Rytų Prūsijoje ir Jungtinėse Valstijose gyveno daug lietuvių. Čia paminėtuose kraštuose klostėsi nepriklausomi lietuvių politinės, visuomeninės, intelektualinės ir dvasinės minties centrai, kuriuose buvo vystomos valstybės nepriklausomybės siekių idėjos. Aptariamos lietuvių politinių partijų pozicijos šiais klausimais. Buvo keliamas Lietuvos autonomijos jos etinių sienų ribose klausimas, taip pat diskutuota dėl lenkų–lietuvių unijos atgaivinimo ir projektuotos kitos alternatyvos. Lietuvių politiniai centrai Rytų Prūsijoje ir Vilniuje slapta palaikė glaudžius kontaktus. Vokiečių istorikas Walteris Hubatschas kelia versiją, kad Rytų Prūsijos lietuviai 1912–1915 m. laikotarpiu nepalaikė vieningos Lietuvos sukūrimo idėjos. Lietuvių tautinio atgimimo judėjimą moraliai ir finansiškai palaikė Amerikos lietuviai. Nuo XIX a. 9 dešimtmečio Jungtinėse Valstijose leidžiama spauda suvaidino svarbų vaidmenį formuojant tautinį identitetą. Besikuriančios įvairios religinio pobūdžio organizacijos taip pat aktyviai domėjosi tautiečių likimais Rytų Prūsijoje ir okupuotoje Lietuvoje. 1914 m. rugsėjo 15 d. Brukline konferencijoje lietuviai aptarė įvairias nacionalinių teisių ir Lietuvos etninių ribų gynimo formas. Čikagos lietuvių seime 1914 m. rugsėjo 21–22 d. taip pat svarstytos Lietuvos nepriklausomybės idėjos ir sienų klausimai. 1915 m. vasarą vokiečiai užėmė beveik visą Lietuvos teritoriją, politinis gyvenimas tapo įšaldytas, tačiau plačios autonomijos ir nepriklausomybės klausimas vistiek liko atviras.

ENThe article reviews the lithuanian positions of America and East Prussia on the national issues during the First World War. At the beginning of the 20th century, many Lithuanians lived in Vilnius, Kaunas and Suwalki Gubernias, East Prussia and the United States. In these countries, the independent centers of political, social, intellectual and psychical thought of Lithuania, are where the ideas of the state's independence aspirations were developed, arose. The positions of Lithuanian political parties on these issues are discussed. A question was raised about the limits of Lithuanian autonomy within the boundaries of its ethical boundaries, as well as the revival of the Polish-Lithuanian union and plans of another alternative. Lithuanian political centers in Eastern Prussia and in Vilnius secretly maintained close contacts. The German historian Walter Hubatsch raises the version that Eastern Prussia Lithuanians did not support the idea of a united Lithuania in the 1912-1915 period. Lithuanians in America morally and financially supported the movement of Lithuanian national revival. Since 1990s the press in the United States played an important role in the formation of a national identity. The various organizations of a religion, who were also developing, also became actively interested in the fate of Lithuanians in East Prussia and in occupied Lithuania. At the Brooklyn conference on the 15th of September 1914, Lithuanians discussed various forms of protection of national rights and Lithuanian ethnic borders. At the Chicago Lithuanian Parliament, on 21st and 22nd of September 1921, issues of Lithuanian independence and borders were also discussed. In the summer of 1915, the Germans occupied almost the entire territory of Lithuania, political life became frozen, but the issue of wide autonomy and independence remained open.