LTStraipsnyje nagrinėjami sakinio dalių ir sakinių struktūros frazeologizmai latvių folklore. Remiantis latvių kalbos liaudies dainų ir vienos patarlės frazeologiniais pavyzdžiais, kurie turi bendrą branduolį, bet priklauso skirtingoms frazemų klasėms arba frazeologizmų rūšims, aptariami veiksmažodiniai, daiktavardiniai, komparatyviniai frazeologizmai, frazeologiniai palyginimai, jų struktūra, funkciniai tipai, idiomatiškumas, stilistiniai atspalviai, prasmių perkėlimas, lyginamųjų jungtukų vartojimas ir įvairavimas, lyginimo vaizdą nusakantys dėmenys. Aptariami pasirinktų frazeologizmų variantai, jų reikšmių skirtumai, pagrindinių ir priklausomojų dėmenų raiška, lyginama su variantais latgalių kalboje, atskleidžiama tiesioginė, nominatyvinė veiksmažodžių vartosena pasirinktose dainose ir jų perėjimas į frazemą, turinčią tą patį pagrindinį dėmenį. Teigiama, kad frazemoms, sustabarėjusiems žodžių junginiams, priešpriešintini sustabarėję vaizdingi sakiniai, patarlės. Pažymima, kad atskiri frazeologiniai vienetai dėl bendrų esminių komponentų sujungiami į „frazeologinį tinklą“, kuris leidžia nustatyti ryšį tarp skirtingų frazemų klasių. Daroma išvada, kad aprašyti frazeologiniai vienetai – frazemos ir frazeologiniai tekstai nepatvirtina A. Ozolso požiūrio, jog latvių folkloro kalboje nesama išreikštų frazeologizmų, o tik frazeologinių idiomatinių posakių užuomazgos. Autoriaus nuomone, jo tyrinėtos dainos ir patarlės verstų daryti priešingą išvadą.