XVII amžiaus I pusės kanceliarinės (prikazų) rusų kalbos semantiniai polonizmai

LTPublikacijoje nagrinėjami XVII a. I pusės kanceliarinės (prikazų) rusų kalbos semantiniai polonizmai. Tyrimo objektas -- reikšmės arba semantiniai skoliniai (kalkės), aptinkami vienoje iš Maskvos valstybės (toliau -- MV) XVI a. pabaigos -- XVII a. pirmosios pusės rusų kanceliarinių raštų atmainų -- pasiuntinybių prikazų diplomatiniame susirašinėjime. Tyrimo tikslas -- pagal galimybes kuo nuosekliau išaiškinti semantinius polonizmus diplomatiniame MV susirašinėjime su Europos valstybėmis XVI a. pabaigoje -- XVII a. pirmojoje pusėje, atskleisti, kokiu būdu jie pateko į rusų raštiją ir kaip susiklostė jų likimas viena kitą veikiančiose kalbose, nustatyti jų istorinę, kultūrinę ir lingvistinę reikšmę kalbos raidos istorijai atkurti, taip pat nustatyti skolinių vaidmenį vykstant rusų bendrinės kalbos formavimosi procesui ir tai, kaip jie praturtino leksinę bei semantinę rusų kalbos sistemą. Pagrindinės apibendrintos išvados: 1. Lenkų kalbos įtaka rusų rašytinei kalbai pirmojoje XVII a. pusėje pasižymėjo ne tik kiekybiniu intensyvumu, bet ir giliai veikė leksinę bei semantinę sistemą kokybiniu aspektu. 2. "Prostaja mova" (viena iš rašytinių XVI--XVII a. LDK kalbų) vykstant rusų-lenkų kalbiniams kontaktams antroje XVI a. pusėje ir XVII a. atliko aktyvios tarpininkės vaidmenį. 3. Pasiuntinybių prikazo dokumentacija, patyrusi stiprią lenkų kalbos įtaką ne tik leksikos, bet ir semantikos lygmeniu, XVII a. galėjo būti šios įtakos laidininkė ir didžiarusių knygų kalbai.

ENThe publication deals with semantic polonizms of Russian clerk language of the first half of the 17th c. century (prikazai). Subjects of the investigation are meaning or semantic borrowings (lime) found in one type of Russian clerk papers –written diplomatic communication of the ambassadors – of Moscow State (hereinafter referred to as the MV) of the end of the 16th – the first half of the 17th c. The objective of the study is to define, as explicitly as possible, semantic polonizms in written diplomatic communication of the MS with European states of the End of the 16th c. – the beginning of the 17th c., to reveal how they appeared in Russian literature, what was their fate in interrelational languages, to determine their historical, cultural and linguistic significance for the development linguistic history, to define the role of borrowings in a process of formation of standard Russian language, and define how they enriched lexical and semantic system of Russian language. The main conclusions: 1. The influence of Polish language on written Russian in the first half of the 17th c. featured not only quantitative intensity, but also conditioned deep qualitative changes in lexical and semantic system. 2. “Prostaja mova” (one written language of the GDL of the 16th-17th c.) performed the role of active medium in Russian-Polish contacts in the second half of the 16th – 17th c. 3. Embassy documentation, which experienced strong influence of Polish language not only at lexical but also at semantic level, might become the medium of such influence on language of great Russian books in the 17th c.