Homerinis himnas Demetrai: mito alegorija ir žanro tradicija
LTStraipsnyje publikuojamas A. Kudulytės-Kairienės verstas „Himnas Demetrai“. Šis himnas žemdirbystės ir derlingumo deivei – antras pagal dydį kūrinys, įtrauktas į homerinių himnų rinkinį. Himnas buvo surastas 1777 metais Maskvoje XV amžiaus rankraštyje. Tai vienas iš seniausių homerinių himnų. Kadangi jame visai neužsimenama apie Atėnus ir šio miesto mitologinius herojus, manoma, kad kūrinys sukurtas VII amžiaus prieš Kristų pabaigoje. Šią datą patvirtina ir lingvistinė himno analizė. Kūrinį sudaro dvi dalys – mitologinis pasakojimas apie Persefonės pagrobimą ir etimologinis mitas apie Eleusino misterijų įkūrimą. Daugiausia dėmesio kūrinyje skiriama Demetrai. Apie ją sukasi pasakojimo veiksmas. Tai daug žmogiškų bruožų turinti deivė. Himno emocinės dominantės nuolat keičiasi: iš pradžių vyrauja niūrūs jausmai – Persefonės išgąstis, Demetros širdgėla ir pyktis, Dzeuso nerimas. Kūrinio pabaigoje liūdnas emocijas išstumia džiaugsminga nuotaika: motina ir duktė pagaliau susitinka, Demetra pasimato ir su savo motina Rėja, liaujasi širdusi, ima rūpintis derliumi, laukuose vėl pradeda augti javai, žemėje baigiasi badas. „Himno Demetrai“ negalėtume priskirti jokiai kitai, išskyrus Homero ir Hesiodo, epinei tradicijai, tai patvirtina kūrinyje juntama šių epų įtaka. „Himnas Demetrai“ pasižymi ne tik epiniams kūriniams būdingomis leksikos ar gramatinėmis ypatybėmis, bet ir tipiškomis scenomis bei charakteriais. Savo veiksmais ir išgyvenimais himno veikėjos panašios į Homero epų herojes. Integruodamas tradicines scenas į naują epinį kūrinį, epo autorius sukūrė originalią giesmę.
ENThe article publishes the Homeric hymn to Demeter translated by A. Kudulytė-Kairienė. This hymn dedicated to the Goddess of agriculture and fertility is the second big work included into the collection of Homeric hymns. The hymn was found in 1777 in Moscow in a manuscript of the 15th c. It is one of the oldest Homeric hymns. Whereas it contains no hints about Athens and its mythological heroes, it is presumed that the work was composed at the end of the 7th c. B.C. This date is also confirmed by the linguistic analysis of the hymn. The hymn consists of two parts: a mythological narrative about the abduction of the goddess Persephone and the etymological myth about the establishment of Eleusinian Mysteries. The major attention is focused on Demeter. The plot of the narrative develops around her. This is a goddess with many human features. The emotional dominants of the hymn change constantly: at first, gloomy feelings prevails – Persephone’s fear, Demeter’s grief and anger, Zeus’s unease. At the end of the work, gloomy emotions are replaced with more joyful moods: the mother and the daughter finally meet, Demeter meets her mother Rhea, starts taking care of the harvest filling the fields with corn and thus bringing an end to the famine. The Homeric hymn to Demeter could not be attributed to any other epic tradition except for that of Homer and Hesiod, which is manifested through the influence of these epics felt in the hymn. The Homeric hymn to Demeter has not only lexical and grammatical characteristics of epic hymns, but also typical scenes and characters. The characters of the Homeric hymn resemble characters of Homeric hymns in their actions and experiences. By integrating traditional scenes into a new epic work, the author of the epic created an original hymn.
