Ovidijaus herojės: tarp dramos, lyrikos ir epo
LTStraipsnyje aptariamas Ovidijaus veikalas „Heroides“, kurį sudaro 21 laiškas, parašytas eleginio dvieilio metru, paremtas mitologiniais siužetais. Keturiolikos laiškų herojės moterys rašo savo vyrams arba mylimiesiems, šeši parašyti poriniu principu ir vienas laiškas – Sapfo Faonui – laikomas abejotinos autorystės kūriniu. Tyrinėtojai įžvelgia daug „Herojų“ imitacijos šaltinių, kiekvienas laiškas turi savas literatūrines ar mitologines ištakas. Visi moterų laiškai parašyti ypatingos jausmų įtampos situacijoje: jų vyrai ar mylimieji yra išvykę, negrįžtantys, laukiami, neatliepiantys jų jausmų, galbūt juos išdavę ar apie juos nežinantys. Nors laiško rašymo motyvacija ta pati, poetinė ir emocinė raiška nėra vienoda ar monotoniška: ji apima didžiulę jausmų ir emocijų skalę. Manoma, kad „Herojų“ poetinei raiškai, stiliui ir frazeologijai didelį poveikį yra padariusi mokyklinė retorika, deklamacijos ir svazorijos. Svazorijos remiasi monologiniu kalbėjimu, tačiau jose svarbus yra gebėjimas kurti vaizduojamo asmens charakterį, remiantis etopėjos ir prozopopėjos retorinėmis figūromis. Kiekvienas Ovidijaus herojės laiškas yra tarsi atskira psichologinė studija, kiekvienai iš jų, atsižvelgdamas į statusą (žmona, sesuo, meilužė, pamotė), poetas surado savitą meninę raišką ir individualią charakteristiką. Nors visos Ovidijaus laiškų herojės turi savo literatūrinius ar mitologinius prototipus, tai nenustelbia jų savitumo ir originalumo, kuriuos, greičiausiai, lėmė visai kita intelektualinė ir gyvenimiška autoriaus patirtis. Straipsnio pabaigoje publikuojamas Didonės laiškas Enėjui.Reikšminiai žodžiai: "Heroides"; Charakteristika; Drama; Dramos, lyrikos ir epo sąmaiša; Elegija; Epas; Literatūra; Literatūrinis laiškas; Lyrika; Mitas; Ovidijaus "Heroides"; Ovidijus; Raiška; Žanras; "Heroides"; Characteristic; Drama; Elegy; Epic; Epos; Expressions; Fluctuations among drama, lyrics and epos; Literature; Literature letter; Lyrics; Myth; Ovid; Ovid's "Heroides".
ENThe article discusses Ovid’s “Heroids”, which consists of 21 letters written in the metre of elegiac distich. The work is based on mythological plots. Fourteen letters are written by women to their husbands or lovers, six letters are written by using the double principle and one letter, which is addressed to Sapfo Faon, is considered to be of doubtful authorship. Researchers observe a number of imitation sources used in “Heroids”. Each letter has its own literary and mythological sources. All the letters written by women convey their enormous emotional tension: their husbands or lovers are gone away and have not returned for a long time. The women are waiting for their men, who, unfortunately do not seem to be aware of them or simply have betrayed them. Although the motivation behind all the letter writing seems to be similar, the poetical and emotional expressions of these letters are neither monotonous nor tedious. The letters embrace a vast range of feelings and emotions. Researchers believe that the poetic expression, style and phraseology of “Heroides” were greatly influenced by rhetoric, declamations. Each letter is as if a separate psychological study. The author endows each of the women with a peculiar artistic expression and individual characteristic depending on their status (wife, sister, lover, or step-mother). Although all heroes of Ovid’s letters have their literary or mythological prototypes, they retain their own individuality and originality, which, most probably, were determined by totally different intellectual and life experience of the author. The article is closed with Dido’s letter to Aeneas.
