Zur Logik des Preisens in der Dichtung Simon Dachs

LTStraipsnyje aptariamos logikos, retorikos ir poetikos sąsajos XVII a. baroko poeto Simono Dacho proginiuose eilėraščiuose. Logika suprantama pirmiausia kaip argumentavimo ir mąstymo menas, susidedantis iš sąvokų, sprendinių ir išvadų. Teigiama, kad dėl būdingo baroko menui ypatingo dėmesio tradicijai kūrybinė kompetencija sutapo su recepcine kompetencija, tiesa – su metodu. Dacho kūryboje poetas palyginamas su filosofu, siekiančiu visuotinumo, apibendrinimų, ir istoriku, apmąstančiu ir įamžinančiu raštu veiksmus ir įvykius, nusipelniusius šlovės ir amžinumo. Pabrėžiama, kad Dachas teikė pirmenybę faktui, o ne išmonei. Jo poezijos autentiškumas ir paprastumas siejami su literatūros pasaulietiškėjimo tendencijomis, modernios autorystės sampratos užuomazgomis. Dacho eilėse atsiskleidžianti žmogaus samprata vaizduoja žmogų, priklausantį gamtos, žemiškajam ir dangiškajam pasauliams. Adresatų šlovė neatsiejama nuo jų gerų darbų, lyginamų su mitologinių ir istorinių personažų žygiais, šlovinimo poetika ir logika, baroko vaizdiniais įrašomų į atminties, tiesos ir teisingumo sąvokų sklaidą.

ENThe article examines links among logic, rhetoric and poetics in occasional poems by 17th-century Baroque poet, Simon Dach. Logic is understood first of all as an art of argumentation and thought consisting of concepts, solutions and conclusions. The article states that, as a result of special attention to tradition which is typical of Baroque art, creative competence coincided with receptive competence and the truth coincided with method. In his creative work, Dach compares a poet with a philosopher who seeks universality and generalisations, and a historian who reflects on and in writing eternalises actions and events worthy of glory and eternity. The article emphasises that Dach preferred fact to fiction. Authenticity and simplicity of his poetry are linked to trends towards secular literature and the germ of the conception of modern authorship. The conception of a human being revealed in Dach’s verse depicts a human who belongs to the natural, earthly and heavenly worlds. The glory of addressees is inseparable from their good work which is compared with feats of mythological and historical characters and glorification poetics and logic, and which is included by means of Baroque images in the dissemination of concepts of memory, the truth and justice.