Dvylikos Olimpo dievų vaizdavimas Enijaus Analuose

LTStraipsnyje apžvelgiamas Kvinto Enijaus Analuose kurtas sinkretiškas dievų panteonas, kuriame susipynusios lotyniškos ir graikiškos funkcijos. Analai fiksuoja dvylikos graikų dievų įvesdinimą, taigi neabejotina romėniškojo kulto helėnizacija. Tačiau fragmentiška kūrinio būklė neleidžia tvirtinti, kad vienas ar kitas graikų dievas savo funkcijomis smarkiau praplėtė antrininką romėną. Vis dėlto sutelkti duomenys aiškiai rodo, kad poemoje pirmenybė teikiama nacionalinei religijai: didžiausia pagarba pareikšta Romos tautą reprezentuojantiems dievams gimdytojams – Jupiteriui, Junonai, Venerai ir Marsui. Lotyniški vardai graikų kilmės dievams implikuoja pirmenybę romėnų panteonui, kuris vis plečiasi ir absorbuoja naujas ypatybes. Enijus savotiškais giminystės saitais siejo ir homerinius dievus su romėniškaisiais. Enijaus Analai liudija graikiško panteono pasisavinimą, jo veiklos sferos išplėtimą ir sutelkimą į Romos istoriją. Kai kurių graikų ir romėnų panteono dievų paveikslai dabartinės būklės Analuose menkai išskleisti ir nepasiduoda nuodugnesnei analizei (pvz., Dianos ar Cereros), kai kurių jų funkcijos ribojasi tik metonimine vartosena (Neptūno, Vulkano) arba išskaitomos iš vienos kitos kultą, mitologinę ar alegorinę tapatybę teikiančios užuominos (Vestos, Minervos, Merkurijaus). Dėmesys universaliems, ypač su apreiškimais susijusiems, aspektams (Minervos, Apolono ir Mūzų) ir „nekilnių“ bruožų neminėjimas ar vengimas rodo tam tikrą poeto nuostatą bei paremia požiūrį apie Enijaus užimtą garbingą ir politiškai neutralią padėtį Romos „politinio Olimpo“ atžvilgiu.

ENThe article reviews a pantheon of Gods created in the Annales by Quintus Ennius, where Greek and Latin functions intermingle. The Annales record the introduction of Greek gods, therefore, the Hellenization of the Roman cult is not doubtful. However, the fragmental condition of the work does not provide the basis for statements that one or another Greek deity significantly enhanced the functions of a respective Roman deity. However, the provided data clearly shows that the poem is primarily dedicated to the national religion: Latin names of Greek-origin deities imply the priority given to the Roman pantheon, which is enhancing and absorbing new characteristics. Ennius also related Homer’s gods with the Roman gods. Ennius’ Annales testify the proprietorship of the Greek pantheon, the expansion of its activities and the transition thereof into the history of Rome. Portraits of certain Greek and Roman gods of the pantheon are poorly revealed in the Annales and cannot be subjected to a thorough analysis. Some of their functions are limited to the metonymic use. Focus on universal aspects, especially those related with revelations and avoidance to mention undignified characteristics indicate the author’s attitude and support the fact that Ennius had a noble and politically neutral attitude towards the “political Olympus” of Rome.