Plinijaus Jaunesniojo laiškai: žanro tradicija ir savitumas
LTStraipsnyje aptariami romėnų autoriaus Plinijaus Jaunesniojo (Gajus Plinius Caecilius Secundus, 62 – apie 113 m. po Kr.) draugams, priklausantiems intelektinei Romos visuomenės viršūnei, adresuoti laiškai, kurių nedidelės dalies lietuviškas vertimas čia publikuojamas pirmą kartą. Devynias Plinijaus laiškų knygas sudaro 247 laiškai 98-iems adresatams. Plinijaus laiškai suteikia daug žinių apie tuometinį Romos socialinį ir ekonominį gyvenimą, romiečių papročius, atskleidžia literatūrinį Romos pasaulį. Laiškuose pateikiama literatūrinių ir oratorinių kūrinių kritika bei išsami jų analizė, kalbų ir knygų kūrimo aplinkybės, rašytojų biografijos, aptariama viešųjų skaitymų nauda, rašytojo bei oratoriaus išsilavinimas, pateikiama įvairių retorikos bei stilistikos problemų aptarimų. Plinijaus laiškai – tai tam tikras II a. žmonių literatūrinių požiūrių ir nuomonių šaltinis. Plinijus juose palietė daug svarbių ir aktualių tam laikotarpiui temų: literatūrinių užsiėmimų ir viešųjų skaitymų svarbą kultūriniam visuomenės gyvenimui, retorinio atikizmo ir azianizmo stiliaus apibrėžimų, senovės ir to meto rašytojų vertinimų, svarstymų apie pamėgdžiojimo (imitacijos) galimybes ir daug kitų klausimų. Plinijaus laiškuose paminėti ir keturi rašytojai, įėję į Romos literatūros istoriją: tai Tacitas, kuriam Plinijus pranašavo amžiną šlovę, Marcialis, paminėtas laiške Kornelijui Priskui, Silijus Italikas, Svetonijus. Daug dėmesio savo laiškuose Plinijus skiria retorikos problemoms, remiasi graikų oratoriais: Demostenu, Aischinu, Hiperidu, iš romėnų – Polionu, Cezariu, Celijumi, Ciceronu.
ENThe article discusses the letter by Gajus Plinius Caecilius Secundus (62–about 113 BC) addressed to his friends of the high rank society of Rome, and the Lithuanian translation of a small share of which is published here for the first time. The nine books of Plinius’ letters contain 247 letters to 98 addressees. Plinius’ letters provide vast information on the social and economic life of the then Rome and the habits of its citizens, as well as reveal the world of literature of Rome. The letters contain criticism and thorough analysis of literature and oratorical works, circumstance of creation of speeches and books, writers’ biographies. These letters also discuss the use of promotion of public relations, the education of writers and orators as well as various problems in the field of rhetorics and stylistics. Plinius letters are a certain sources of literature attitudes and opinions of people of the 2nd century. In these letters, Plinius touched upon a number of important and relevant themes of those times: the importance of literature exercises and promotion of public relations for the cultural life of society, definitions of rhetoric Atticism and Asianism styles, evaluations of antique and contemporary writers, contemplations on possibilities of imitation, and many other issues. Plinius’ letters also mention four writers well known in the history of Rome: Tacitus, who, as Plinius believed, would be famous for eternity, Martial, mentioned in his letter to Cornelius Prisk, Silius Italicus, Suetonius. In his letters, Plinius pays a great deal of attention to problems of rhetorics and bases his discussions on statements by Greek orators – Demosthenes, Aischinas, Hypereides, and Roman orators – Caesar and Cicero.
