Menininko savimonė: Paryžiaus įspaudas

LTKultūrinėje IV dešimtmečio lietuvių savimonėje įsitvirtino ar buvo įtvirtintas Paryžiaus, kaip sektinos modernios kultūros reprezentacijos, vaizdinys. Dėmesingumą prancūzų kultūrai sąlygojo tiek veiksnus Paryžiaus kaip Europos kultūros centro reprezentavimas, tiek studijos Prancūzijos universitetuose. Diskursas apie Paryžių kaip apie modernios kultūros reprezentantą atsekamas ne tik iš periodinių leidinių, bet ir iš epistolinio palikimo, atsiminimų, archyvinės medžiagos. Skirtini du šio miesto trauką apibūdinantys aspektai: patirtinis, sąlygotas tiesioginio buvimo Paryžiuje patirties, ir vaizduotėje susikurtas jo vaizdinys, kitaip tariant, įgytas iš antrinių ar tretinių pavidalų. Straipsnyje nekvestionuojamas Paryžiaus vaizdinio įsitvirtinimo ketvirtojo dešimtmečio lietuvių savimonėje faktas, neieškoma jo istorinio pagrindo. Veikiau norima pabrėžti, jog norą pažinti Paryžių motyvuoja sąmonėje įsišaknijęs jo kaip modernios kultūros reprezentacijos vaizdinys ir, atvirkščiai, vaizdinys skatina (palaiko) pažinimo troškimą. Pateiktieji pavyzdžiai rodo, jog motyvacija yra abipusė ir veikia dviem kryptimis. Šiame straipsnyje tyrinėjamos ne tiek susiklosčiusios socialinės struktūros ir tradicijos, o siūloma žvelgti į reiškinį tarsi iš vidaus, gilintis į patį jo „susidarymo“ procesą individualios patirties, įspūdžio, palikusio pėdsaką atmintyje, lygmeniu. Pasirenkamas vienas iš galimų tyrimo aspektų – susitelkiama ne į konkrečių autorių kūrybą, o į tiesioginį sąlytį su Paryžiumi turėjusių asmenų patirtį, fiksuojamą laiškais, atsiminimais, pasakojimais.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Atsiminimai; Fenomenologija; Kelionė; Literatūra; Lietuvių menininkai; Menininkas; Modernizmas; Paryžius; Pėdsakas; Tapatybė; Artist; Identity; Lithuanian artists; Lithuanian literature; Memoir; Memory; Modernism; Paris; Phenomenology; Trace; Travel.

ENAn image of Paris as a representative of the modern culture to be followed established or was established in the Lithuanians’ cultural consciousness in the thirties. Attention to the French culture was precondition by both active representation of Paris as the centre of the European culture and studies in French universities. The discourse about Paris as a representative of the modern culture is obvious not only in periodical publications but also epistolary heritage, memoires and archival material. Two aspects describing the attractiveness of this city should be distinguished: an experiential image preconditioned by the experience of direct presence in Paris and its image created by the imagination, in other words, acquired from secondary or tertiary sources. In the article, the fact of establishment of the image of Paris in the consciousness of Lithuanians in the fourth decade is not questioned, no historical grounds are sought. It is rather aimed at emphasising that the desire to know Paris is motivated by its image as a representative of the modern culture rooted in the consciousness and the image, on the contrary, fosters (supports) the desire of its cognition. The examples provided show that the motivation is mutual and two-way. In this article, it is suggested that the phenomenon should be viewed as though from the inside, the process of its “development” should be looked into at the level of individual experience and the image which left a footprint in the memory rather than its social structures and traditions should be analysed. One of the potential; aspects of research is selected: the focus is placed on the experience of people who had a direct contact with Paris recorded in letters, memoires and stories rather than works of specific authors.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Menotyra / Arts