Чеслав Милош. Словарь Виленских улиц
LTPublikuojama pirmoji Česlovo Milošo esė Vilniaus gatvių žodynas vertimo į rusų kalbą dalis. Visą esė sudaro šešių Vilniaus gatvių pasakojimai. Į šią publikaciją pateko pirmųjų trijų – Antakalnio, Arsenalo ir Bokšto – gatvių aprašymas. Esė Milošo parašytas 1967 metais (pirmoji publikacija 1972 metais Londone) ir remiasi autoriaus gyvenimo Vilniuje 1920–1937 metais patirtimis. Publikuojamą tekstą į rusų kalbą išvertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Valentina Brio. Žodynas prasideda poetine pratarme – dvyliktąja Milošo poemos „Bevardis miestas“ dalimi, kuri virsta savotišku esė epigrafu. Šioje Vilniui skirtos poemos paskutinėje dalyje išreikšta ypatinga Milošo atminties ir poetinės žiūros ypatybė – aprėpti visą miesto egzistavimo istoriją vienu kartu. Pasirinkta Biblijai būdinga forma – versetas – susieja Vilnių su sakraline pasaulio istorija ir padaro miestą pasaulio dramos dalimi. Skirtingos gatvės atspindi skirtingas miesto sudedamąsias dalis, jo istorinius, kultūrinius, nacionalinius, socialinius, demografinius, estetinius aspektus. Gatvės Milošo esė turi ir konkrečią topografinę, ir teksto formavimo reikšmę. Toponiminiai svarstymai įpina į Vilniaus vaizdą didingus legendinius ir istorinius prisiminimus, sumaišo juos; suskambėjusi romėniškoji buvusios didybės nata stiprina miesto žavesį ir paslaptingumą. Milošas tiksliai jaučia erdves ir atveria jų sąsajas su žmogaus dvasiniu gyvenimu.
ENThe first part of the Russian translation of the essay of Česlovas Milošas “Vilniaus gatvių žodynas” (The Dictionary of Vilnius Streets) is published. The entire essay consists of six stories about the streets of Vilnius city. This publication covers descriptions of the first three streets: Antakalnio, Arsenalo and Bokšto Streets. Č. Milošas had written this essay in 1967 (first published in 1972 in London) based on his own life experiences in Vilnius in 1920-1937. The published text was translated into Russian and introduction and explanations were written by Valentina Brio. The dictionary is preceded by a poetic preamble, i.e. part 12 of the poem of Č. Milošas “Bevardis miestas” (A Nameless City) which serves as some kind of an epigraph to the essay. This final part of the poem dedicated to Vilnius represents a special intention of the memory and poetic view of Č. Milošas: to cover the entire history of the city’s existence. A form of expression which is characteristic to the Bible, a verset was chosen which relates Vilnius to the religious history of the world and makes it a part of the world’s drama. Individual streets represent individual constituent parts of the city, its historical, cultural, national, social, demographic and aesthetic aspects. In Č. Milošas essay, the streets also have a specific topographic meaning as well as text-forming meaning. Toponymic considerations weave epic legendary and historic memories into the image of Vilnius city and blends them; the Roman note of the past glory of the city contributes to its charm and mystery. Č. Milošas has an excellent sense of space and links it with the spiritual life of human being.
