Lietuvos muziejuose sukuriamas socialinis kapitalas: teorinis modelis ir socialinio kapitalo vertinimo metrika

LTPastarąjį dešimtmetį Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje vykdyti gyventojų tyrimai aiškiai rodo, kad muziejai yra tarp didžiausią žmonių pasitikėjimą turinčių institucijų. 2022 m. Tarptautinė muziejų taryba patvirtino naują muziejaus apibrėžtį, kurioje muziejus apibūdinamas kaip pelno nesiekianti ir visuomenei tarnaujanti institucija, tirianti, renkanti, sauganti, interpretuojanti ir eksponuojanti materialųjį ir nematerialųjį paveldą; veikianti etiškai ir profesionaliai, bendraujanti su bendruomenėmis bei siūlanti įvairių patirčių, skirtų mokymuisi, pramogoms, apmąstymams ir dalijimuisi žiniomis. Ši pasikeitusi muziejų realybė aiškiai nurodo šiuolaikinei visuomenei aktualias naujas muziejaus veiklos kryptis, grindžiamas tradicinėmis muziejaus funkcijomis (kaupti ir saugoti, tyrinėti, komunikuoti), bet orientuotas į socialinį veiksmą. Tuo pačiu turi būti atkreipiamas dėmesys į muziejų daromą socialinį poveikį, kuris, vertinant šių kultūros įstaigų veiklą, neretai sulaukia per mažai dėmesio. Disertacijoje, remiantis P. Bordieu, J. S. Coleman bei R. Putnam socialinio kapitalo teorijomis, suformuojamas muziejuose sukuriamo socialinio kapitalo teorinis modelis bie šiuo modeliu grįsta muziejuose sukuriamos socialinės pridėtinės vertės vertinimo metrika, kuri verifikuojama atliekant patikrinamąją faktorių analizę. Tyrime taikoma inovatyvi prieiga, organizacijos veiklos kontekste adaptuojant paprastai asmenims ir bendruomenėms taikomą socialinio kapitalo teoriją. Reikšminiai žodžiai: Muziejus, socialinis kapitalas, poveikio vertinimas, teorinis modelis, metrika.

ENOver the past decade, surveys in America, the UK and Australia have clearly shown that museums are among the most trusted institutions. In 2022, the International Council of Museums adopted a new definition, which defines a museum as a not-for-profit, public service institution that explores, collects, preserves, interprets and exhibits tangible and intangible heritage; operates in an ethical and professional manner; engages with communities; and provides a range of experiences for learning, entertainment, reflection and knowledge sharing. This changing museum reality clearly points to new directions of museum activity relevant to contemporary society, based on traditional museum functions (collecting and preserving, research, communication) but oriented towards social action. At the same time, attention must be paid to the social impact of museums, which is often neglected in the evaluation of these cultural institutions. The thesis follows the social capital theories of P. Bordieu, J. S. Coleman and R. Putnam to develop a theoretical model of the social capital generated by museums and a metric for assessing the social capital based on this model. Metric is verified by using confirmatory factor analysis. The study takes an innovative approach by adapting social capital theory, commonly applied to individuals and communities, to the context of organisational activities. Keywords: Museum, Social capital, theoretical model, metrics, impact assessment.