Prognostic criteria of M. K. Čiurlionis' spontaneous musical cycle

LTM. K. Čiurlionio spontaniškas kūrybos būdas buvo esminė prielaida savaiminiams ciklams atsirasti. Todėl jo spontaniškos veiklos simptomai tampa reikšmingais šių ciklų prognozavimo kriterijais. Neatpažintų ciklų tikimybę išryškina įvairių tipų kūrybiniai protrūkiai. Pagal įvairius požymius – chronologinį kūrinių nuoseklumą, kūrinių apimtį, pastovios geografinės vietos keitimą, laikiną intensyvių protrūkių nebuvimą skiriami įvairaus intensyvumo kūrybiniai protrūkiai: šuoras, gūsis, tęstinis. Kūrybinio šuoro metu, kuris paprastai trukdavo apie dvi savaites, kompozitorius vidutiniškai sukurdavo po vieną kūrinį per dvi dienas. Kūrybinis gūsis pasižymi ypatingu intensyvumu. Paprastai jis tetrukdavo vos kelias dienas, kai kasdien būdavo vidutiniškai parašoma po vieną kūrinį. Gūsio struktūra itin intensyvi, tolydi ir vientisa. Jo metu sukurtų kūrinių chronologija neretai izomorfiškai atspindi dalių sekos tvarką. Trečiasis kūrybinio intensyvumo tipas pasižymi vidine determinante. Šis tipas nėra susijęs su apibrėžtomis išorinėmis laiko bei vietos aplinkybėmis. Jis gali būti ypač ištęstas, gali keistis geografinė vieta. Kūrybos determinantė atitrūkusi nuo fizinio veiksnio ir veikia tarsi nuolat sugrįžtantis prisiminimas. Kūrybinių protrūkių tipus padeda artikuliuoti bent keli autografų datų bei rankraščių puslapių metrikos koreliavimo atvejai. Autografų pavadinimų anonimiškumas laikytinas bendra neatpažintų ciklų prognozavimo taisykle, išskyrus tik retas išimtis. Šis prognostinis kriterijus ypač reikšmingas artikuliuojant kūrybinio protrūkio bei neatpažinto ciklo apimtį.

ENMikalojus Konstantinas Čiurlionis’ spontaneous way of music composing was the essential precondition for spontaneous cycles. Therefore, the symptoms of his spontaneous activity become the significant prognostic criteria of these cycles. The probability of unrecognised cycles is highlighted by the creative outbursts of various types. According to various features: chronological consistency of musical compositions, volume of compositions, change of the permanent geographical place and temporary absence of intensive outbursts the creative outbursts of different intensity are distinguished: gust, spurt, rolling. During the creative gust, which typically lasted about two weeks, the composer averagely composed one piece in two days. A creative spurt usually lasted a few days, and the composer created one musical composition a day. The structure of a spurt is particularly intensive, continuous and integral. The chronology of pieces composed during the spurt period often isomorphically reflects the order of sequence of parts. The third type of creative intensity could be characterised by an inner determinant. This type is not related to the defined external time and place modifiers. It might be particularly prolonged and related to the change of a geographical place. The determinant of creation is separated from a physical factor and acts as if a perpetually recurring reminiscence. The types of creative outbursts are articulated by at least several cases of correlation of autograph dates and manuscript page metrics. The anonymity of the names of autographs is considered to be a common rule of prognosticating unrecognised cycles, with rare exceptions. This prognostic criterion is particularly significant when articulating the scope of a creative outburst and unrecognised cycle.