Visuotinės istorijos studijos Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais

LTNepriklausomybės laikotarpio visuotinės istorijos studijoms Lietuvos universitete iš tikro buvo skiriama pakankamai daug dėmesio. Pirmais universiteto gyvavimo metais įsteigtos net kelios istorijos katedros, bet vėliau gyvenimas tai pakoregavo - susiformavo dvi visuotinės istorijos katedros - Humanitarinių mokslų ir Teologijos ir filosofijos fakultetuose. Kursų spektras buvęs gana platus: nuo akmens amžiaus ir senovės Rytų civilizacijų iki naujausių laikų. Dauguma visuotinės istorijos dėstytojų ne tik rengė paskaitų kursus ir vedė seminarus, bet gana aktyviai reiškėsi ir kaip mokslininkai - rašė straipsnius, rengė monografijas, dalyvavo tarptautiniuose istorikų forumuose. Humanitarinių mokslų fakultete visuotinės istorijos studijos kiek skyrėsi nuo Teologijos ir filosofijos fakulteto studijų, kur pagrindinis dėmesys kreiptas į visuotinę krikščionybės istoriją. Problemiška spręsti apie visuotinės istorijos studijų lygio skirtumus šiuose fakultetuose, nors šiuo klausimu buvo išsakyta įvairių nuomonių. Abiejų fakultetų vyresnės kartos dėstytojai, stokodami lėšų, studijoms tinkamų patalpų, vis dėlto sugebėjo parengti jaunų visuotinės istorijos tyrinėtojų. Nors formaliai tarpukariu iš Lietuvos universiteto absolventų buvo išugdytas tik vienas aukštos kvalifikacijos visuotinės istorijos specialistas - Juozas Jakštas (Levo Karsavino vadovaujamas parengęs ir apgynęs disertaciją apie žlungančios Romos imperijos dvasinį gyvenimą), tačiau ir kiti jauni istorikai savo darbuose kėlė visuotinės istorijos problemas, Lietuvos istoriją vertino visuotinės istorijos kontekste. Pastariesiems autoriams priskirtini Zenonas Ivinskis, Adolfas Šapoka, kunigas Juozapas Stakauskas ir kiti.

ENThe aim of this paper is to elucidate the system of historian's preparation at the Lithuanian University (since 1930 - Vytautas Magnus University). It was tried to achieve by discussing the organization of history studies at Lithuanian University, lecturing form and structure, world outlook of the lectures and students, their interrelations, pedagogic practice of professors and other University lecturers, critically estimating theoretical and methodological regulations of the country historians. From the very beginning of the establishment of the History departments, the organizers met with lack of staff problem. Therefore, some history departments, founded in 1922, were vacant and were soon closed; later there was formed three history department structure: World history and Native history departments at the faculty of the Humanities, and another World history department at the Theology-Philosophy faculty. The aforesaid problems were more or less successfully solved by the older VMU historians generation - World history lecturers Jonas Yčas, Augustinas Voldemaras, Levas (Leonas) Karsavinas and others, graduated from the higher schools of Russia and Germany. There were prepared new lectures courses and history seminars were established; young scientists generation were trained. Young historians attempted to raise the country history science to a new level.