Lietuvis lenkų literatūroje : tarp šventojo ir barbaro

LTLenkų literatūroje Lietuvos ir lietuvio vaizdavimo tradicija yra labai sena (prasidėjusi maždaug nuo XV amžiaus), išskirtinai turtinga ir įvairi. Didelę įtaką tam turėjo – istoriografijoje suformuotas lietuvio stereotipas, kuris yra emociškai ir ideologiškai ambivalentiškas. Janas Dlugoszas, Maciejus Stryjkowskis (Matys Strycovius) savo „Kronikose“ (pirmoji paskelbta 1448, antroji – 1582 metais) lietuvius rodė kaip žiaurius laukinius, plėšikus ir kartu kaip angeliškos sielos, svetingus, labai drąsius žmones. Ši tradicija buvo išplėtota romantizmo epochos literatūroje, kur vyravo sakralizuoti, poetiniai įvaizdžiai. Tokią interpretaciją savo kūriniuose sugestyviausiai iškėlė žymieji lenkų rašytojai Adomas Mickevičius, Juliuszas Slowackis, Wladysławas Syrokomla, Jozefas Ignacas Kraszewskis. XIX amžiaus pabaigoje ryškius lietuvio ir Lietuvos vaizdus sukūrė romanistas, Nobelio premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius, taip pat Maria Rodziewiczówna. Čia būdinga opozicija: vienur pabrėžiami idiliški, sakraliniai lietuvio bruožai, kitur – hiperbolizuotas barbariškumas, laukiniškumas. XX amžiaus kūrėjai (Czcsławas Miloszas, Tadeuszas Konwickis ir kt.) Lietuvą rodė iš nostalgiškos perspektyvos, kaip mitinį kraštą, prarastąjį vaikystės ir jaunystės rojų.

ENThe tradition of representing Lithuania and the Lithuanian in Polish literature is very old, dating to the 15th century, and is especially rich and diverse, with many memorable figures. This is caused by the emotionally and ideologically ambivalent stereotype of the Lithuanian formed in historiography, for example, when Jan Długosz, Maciej Stryjkowski (Matys Strycovius) in their Chronicles (1448 and 1582) presented Lithuanians as brutal savages and robbers, but at the same time as angelic souls, hospitable, and very brave people. The literature of the romantic epoch with its dominant sacralizcd poetic imagery further developed this tradition. This interpretation was best presented in the works of such prominent Polish writers as Adam Mickiewicz, Juliusz Słowacki, Władysław Syrokomla, Józef Ignacy Kraszewski. At the end of the 19th century expressive images of Lithuania and the Lithuanian were created by the novel writer and winner of the Nobel Prize, Henryk Sienkiewicz, as well as Maria Rodziewiczówna. These works are characterized by opposition: some emphasize the idyllic, sacralized features of Lithuania, while others hyperbolize barbarism and savagery. The writers of the 20th century (Czesław Miłosz, Tadeusz Konwicki and others) portrayed Lithuania from a nostalgic perspective, that is, as a mythical land, the lost paradise of childhood and youth.