Lietuviškasis jugendas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuviškasis jugendas
In the Journal:
Metai . 2005, Nr. 4, p. 89-94
Keywords:
LT
Jugendas; Gamta; Vitalizmas; Ornamentai
EN
Jugendstil; Nature; Vitality; Ornament
Summary / Abstract:

LTJugendas kaip meno srovė siejasi su XX a. pradžios bendrąja pasaulėvoka: su pasipriešinimu ar pritarimu A. Schopenhaueriui, F. Nietzsche'i; su monistine pasaulėžiūra, vitalizmo idėjų sklaida, intuicijos reikšme. XX a. pradžioje neoromantizmo, impresionizmo, simbolizmo, jugendo srovės išreiškė anticivilizacines nuostatas, aktualino mitus ir mitines figūras, vaizdavo kasdienybei tolimus pasaulius, egzotiškas salas, teikė didelę reikšmę sapnui, pasąmonei. Žavėjimasis biosfera ir organiniu pasauliu – jugendo teritorija. Domimasi gamtos, visomis gyvybės formomis, joje ieškoma grožio ir harmonijos, laisvės ir visa ko ryšio idėjos. Viena iš izotopijų – gyvybės prasiveržimo iš negyvų formų, išsiskleidimo, suvešėjimo, klestėjimo vaizdavimas. Pražystančios gamtos motyvą, kurį kritika XX a. pradžios lietuvių neoromantikų kūryboje kildina iš romantizmo, labiau vertėtų sieti su jugendui svarbiausią reikšmę turinčia gyvybės ir gamtiškumo adoracija. Pagrindiniu jugendo vaizdavimo objektu (ar instrumentu) tampa augalijos ir gyvūnijos pasaulis. Manytina, kad šis stilius gėlių žydėjimo motyvais Lietuvoje išsiskleidė gana plačiai. Kadangi nebūta stiprios jugendo refleksijos, meninės savimonės, tad ir minėti motyvai nebuvo suvokti šios srovės kontekste; jie buvo suprantami kaip bendroji mada arba kaip tradicinės gamtinės lyrikos vaizdinija. Tačiau gėlių motyvai K. Binkio kūryboje ir ypač trečiojo ketvirtojo dešimtmečio poezijoje (S. Nėries, A. Miškinio, B. Brazdžionio floristinės figūros) nėra gryni folklorizmai. Jie atspindi XX a. pradžios jugendo topiką ir poetiką [Iš leidinio]

ENJugend as an art movement relates to the general worldview of the beginning of the 20th century: confrontation or acquiescence with A. Schopenhauer, F. Nietzsche; with the monistic worldview, promotion of ideas of vitality, the role of intuition. At the beginning of the 20th century, neo-Romanticism, Impressionism, Symbolism, Jugend movements expressed anticivilizational provisions, brought to relevance myths and mythical figures, depicted worlds distant from everyday reality, exotic islands, assigned great significance to dreams, subconsciousness. Admiration of biosphere and organic world is characteristic of jugend movement. Artists were interested in forms of nature, all live forms; they looked at them in search of beauty and harmony, freedom and pervasive unity. One of isotopies was eruption of life from inanimate forms, depiction of blossoming, flourishing, and thriving. It would be more appropriate to link the motive of blossoming nature, which critics trace from works of Lithuanian neo-Romantics to Romanticism, with adoration of life and nature that played the most important part in jugend. The main object for portrayal in jugend is the world of flora and fauna. This style extensively appeared in Lithuania in a form of blossoming flowers. Since there was no strong reflection of jugend, no artistic consciousness, these motives were not grasped in the context of this movement; they were understood as a general fashion or as images of traditional natural lyrics. However, the motives of flowers in K. Binkis’ works and particularly in poetry of 1920s and 1930s (floristic figures of S. Nėris, A. Miškinis, B. Brazdžionis floristinės figūros) are not purely folklore creations.

ISSN:
0134-3211
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1930
Updated:
2013-04-28 15:34:33
Metrics:
Views: 3