Panemunio varpų dūžiuose - istorijos aidai

LTTikinčiųjų parapijai pasistatydinus šventovę, įkeliami varpai būdavo tarsi visų darbų ir rūpesčių pabaigos karūna. O dažnas varpas – technologijos ir dekoratyvinės dailės vertybė, turinti artimas sąsajas su parapijos bei krašto istorija. Tačiau tik dalis Lietuvoje pagamintų ar atvežtinių varpų iki šiol yra sulaukę išsamesnių tyrimų. Įspūdingos Panemunio bažnyčios, pastatytos 1937 m. pagal architekto Jono Bistromo projektą, bokšte – ir išskirtinės kultūros paveldo vertybės: 1773 m. Vilniuje meistro Antano Apanavičiaus bei 1936 m. Kaune Masalco gamykloje lieti varpai. Šie abu kampanologijos objektai turi taip pat istorinę memorialinę vertę, įamžinę donatorių vardus bei savojo laiko žymes. Didysis varpas – tai tarsi simbolinis tiltas tarp miestelio šimtmečių: lietas prieš 250 metų, jungia dvasiniais saitais tolimus Panemunio regulinių atgailos kanauninkų vienuolyno laikus ir nūdienos religinį gyvenimą. Meistro, perliejusio Rygoje pagamintą bronzos varpą, vardas nustatytas pagal tik Vilniaus dirbtuvėje naudotą ornamentiką bei įrašytą psalmės eilutės citatą. Atkreiptinas dėmesys į labai originalų varpo išlingavimo įtaisą. Varpo nutikimai straipsnyje pateikti Panemunio miestelio ir jo bažnyčios istorijos kontekste. Taip pat aptarti XVIII a. antros pusės vilniškių liejikų Apanavičių dinastijos darbai ir jų reikšmė krašto kampanologijai. Nustačius ir mažesniojo bažnyčios varpo, išlieto 1936 m. Kaune, kultūrinę vertę, daroma išvada, kad abu šventovės varpai turėtų būti įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą bei tapti prieinami besidomintiems kultūros paveldu.

ENWhen the parish of believers built a sanctuary, the bells that were loaded were like a crown at the end of all work and worries. And a frequent bell is a value of technology and decorative art closely related to the history of the parish and the land. However, only a part of the bells produced or imported in Lithuania have received more detailed research so far. The tower of impressive Panemunis church, built in 1937 according to the project of the architect Jonas Bistromas, contains exceptional cultural heritage values, such as the bells cast in 1773 in Vilnius by Antanas Apanavičius and in 1936 at the Masalco factory in Kaunas. These two objects of campanology also have a historical memorial value, as they perpetuated the names of the donors and the marks of their time. The Great Bell is like a symbolic bridge between the centuries of the town; cast 250 years ago, it connects the distant times of the Panemunis monastery of regular penance canons and today’s religious life with spiritual ties. The name of the craftsman who recast the bronze bell made in Riga was determined based on the ornamentation used only in the Vilnius workshop and the inscribed quotation from the psalm verse. Attention should be drawn to the very original device to start swinging the bell. The experiences of the bell are presented in the article in the context of the history of the town of Panemunis and its church. Also discussed are the works of the Apanavičius dynasty of the Lithuanian casters from the second half of the 18th century and their significance for campanology in the region. Moreover, after determining the cultural value of the smaller church bell, cast in 1936 in Kaunas, the conclusion is drawn that both bells of the sanctuary should be included into the Register of Cultural Values of Lithuania and become accessible to those interested in cultural heritage.

• Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių varpai. Kaišiadorys : Kaišiadorių muziejus, 2008. 119 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bažnyčių varpai ir jų gamintojai. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos Leidybos skyrius, 2015. 247 p.
• Lietuvos kultūros vertybių repatriacijos problema ir jos sprendimas 1918-1940 metais. Vilnius : Versus aureus : 2007. 239 p.
• Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija.. Vilnius : Diemedis, 2006. 783 p.
• Telšių vyskupijos bažnyčių varpai. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. 479 p.
• Užkopus į varpų bokštą. Vilnius : Dusetų kultūros fondas, 2019. 219 p.
• XVI-XVII a. fortifikacijos raidos atspindžiai Lietuvoje.. Karo archyvas 2002, 17, 5-57.