Pastabos apie konkurso į teorinės ir praktinės filosofijos katedrą traktatą, pažymėtą trečiuoju numeriu

LTKritinėje filosofinio traktato (pateikto teorinės ir praktinės filosofijos katedros konkursui) recenzijoje vertinamas filosofinio darbo stilius, kalba ir definicijos, atkreipiamas dėmesys į darbe slypinčias kontradikcijas. Teigiama, kad filosofijoje, kuri privalo siekti tikslaus ir paprasto tiesos ištyrimo, netinka vartoti metaforinį stilių. Prieštaraujama traktate išsakytai minčiai, jog jutimiškumo analizė yra logikai svetima ir priklauso vien empirinei psichologijai. Teigiama, kad logika negali apsieiti be nuodugnios jutimiškumo analizės. Recenzijoje kritiškai vertinamas sąvokinio mąstymo supratimas, kurį traktato autorius atskiria nuo juslumo. Kritikuojama logikos apibrėžtis, jos objekto ir reikšmės supratimas. Siekiama parodyti, kad autorius yra nenuoseklus, kartais pasirodo esąs aukščiausio laipsnio idealistas, o kartais – visiškas realistas. Darbe randama prieštaravimų ne tik traktuojant logiką, bet ir apibrėžiant metafizikos objektą, intelektinį mąstymą ir patyrimą. Pripažįstama, jog daugiau turiningų dalykų esama moralės filosofijos apybraižoje, nei logikoje ir metafizikoje. Todėl manoma, kad traktato autorius geriau susipažinęs su praktinės nei su teorinės filosofijos dalimi. Kritiškai vertinant moralės filosofiją pažymima, jog perdėm nuvertinama refleksija ir spekuliacija. Autoriaus požiūris į tikėjimą ir filosofinio tikėjimo supratimas taip pat laikomas silpna moralės filosofijos dalimi. Apibendrinant moralės filosofijos kontūrus pabrėžiama, kad moralės filosofija nepagrįstai sutapatinama su prigimtine teise.Reikšminiai žodžiai: Angelas Daugirdas; Etika; Filosofija; Intelektas; Kultūra; Logika; Metafizika; Mąstymas; Angelas Daugirdas; Culture; Ethics; Intellect; Logic; Metaphysics; Philosophy; Thought.

ENA critical review of the philosophical treatise (submitted to the contest of the Department of Theoretical and Practical Philosophy) assesses the style of the philosophic work, its language and definitions; contradictions detected in the work are pointed out. It is stated that it is not suitable to use the metaphoric style in philosophy which must be aimed at an exact and simple examination of the truth. It is disagreed with the idea expressed in the treatise that the analysis of sensuality is foreign to logics and belongs only to empirical psychology. It is maintained that logics cannot do without a detailed analysis of sensuality. The perception of conceptual thinking which is separated from sensitivity by the author of the treatise is criticised in the review. The definition of logics, understanding of its object and meaning are viewed critically. Efforts are made to show that the author is inconsistent, sometimes he is the highest-level idealist, and sometimes an absolute realist. Contradictions are detected in the work not only in treating logics but also the definition of the object of metaphysics, intellectual thinking and experience. It is recognised that the profile of moral philosophy contains more meaningful things than logic and metaphysics. Therefore, it is thought that the author of the treatise is better acquainted with the practical rather than theoretical part of philosophy. While critically assessing moral philosophy, it is noted that reflection and speculation are too undervalued. The author’s attitude to faith and understanding of philosophical faith are also considered a weak part of moral philosophy. When summarising the outline of moral philosophy, it is emphasised that moral philosophy is unjustifiably equated to the natural right.