Estetinė mintis XIX a. pradžioje: Euzebijus Slovackis ir Leonas Borovskis

LTStraipsnyje tyrinėjamos Euzebijaus Slovackio ir Leono Borovskio estetinės koncepcijos, XIX a. Vilniaus universiteto estetinės minties kontekste. Pripažįstama, kad Slovackio estetikos koncepcija daugeliu klausimų turi klasicistinį pobūdį. Klasicizmo schemą atitiko jo požiūris į grožį ir meno šakų santykius. Meną jis orientavo į klasicizmo postulatus atitinkantį tipą ir į tikrovės idealizaciją. Estetinis skonis tapo svarbiausia Slovackio estetikos kategorija. Vis dėlto šis teoretikas nebuvo ribotas konservatorius, išpažįstantis klasicizmo schemą kaip vienintelę teisingą ir tobulą. Slovackio koncepciją galima laikyti tuo estetinės minties Lietuvoje tašku, kuriame tradicionalizmo ir naujų švietėjų idėjų konfrontacija pasiekė savo viršūnę. Todėl Slovackis – didžiausias akademistas iš švietėjų ir didžiausias antitradicionalistas iš klasicizmo apologetų. Borovskis daugiau ar mažiau nuosekliai laikėsi istorinio požiūrio į kultūrą ir meną, kėlė nacionalinių tradicijų, mitologijos reikšmę, propagavo meno nacionalumą. Borovskis iš principo įveikė klasicizmo absoliutinamą nekintamo grožio kategoriją, formuodamas istorinio požiūrio į meną pagrindus. Tokia Borovskio nuostata vedė į XVIII a. įsivyravusių tradicijų kritiką, tačiau jis neatsisakė daugelio tradicinių vertinimų. Todėl Borovskis liko romantikų švietėjas, neturintis savosios krypties. Jis priėjo ribą, skiriančią švietėjus nuo romantikų, tačiau pats liko stovėti ant šios ribos. Jis buvo nuosekliausias švietėjas, kuris, nuosekliai rutuliodamas savo pirmtakų idėjas, priėjo galimo jų išvystymo ribą.

ENThe article analyses Eusebius Slowacki  and Leon Borowski‘s aesthetic concepts in the context of the aesthetic thought of Vilnius University of the 19th century. It is acknowledged that Slowacki’s concept of aesthetics is of classicist nature with regard to many aspects. The scheme of classism corresponded to his views on the relation of art and beauty. He oriented art to the type corresponding to postulates of classicism and idealisation of reality. Aesthetic sense of state became the key category of Slowackis’ aesthetics. However, this theorist was not a restricted conservative believing that the scheme of classism is the only true and perfect scheme. Slowacki’s concept can be considered the point of aesthetic thought in Lithuania, where the confrontation of traditionalism and new ideas of enlightenment reached its peak. Therefore, Slowackis was the most prominent academician and the most prominent anti-traditionalist out from apologists of the Classism. Borowski has a more or less traditional opinion about culture and art, increased the significance of national traditions, the meaning of mythology and promoted the nationality of art. Borowski overcame the theory of invariable beauty promoted by the Classicism by forming the fundamentals of historical perception of art. This Borowski’s opinion led to criticism of prevailing traditions; however, he did not refuse a number of traditional evaluations. Therefore, Borowski remained a romantic enlightener without his own direction. He approached the line separating enlighteners from Romantics, however, he remained standing on this line. He was the most coherent enlightener, who, by coherently developing his predecessors’ ideas, approached the possible development of these ideas.