Lyčių sąvokų ir terminų žodyno rengimas Lietuvoje: anglų kalbos žodžių vertimo ir adaptavimo kitose kalbose patirtis

LTStraipsnyje apžvelgiama egzistuojanti Lietuvos ir Rusijos patirtis rengiant lyčių sąvokų žodynus, numatomi galimi lyčių studijų ir tyrimų terminų, sąvokų patekimo į lietuvių kalbą keliai, vertimo ir adaptavimo būdai, vartojimo raida siekiant išsaugoti lietuvių kalbą, drauge išsaugant terminų bei sąvokų ekvivalentiškumą. Siekiama pagrįsti, kad kalbos, ilgą laiką gana lengvai priėmusios ir paprasčiausiai adaptavusios kitų kalbų leksiką, lengviau įsileidžia ir lyčių studijose vartojamą terminologiją, o konservatyvios, nepakančios kitų kalbų žodžiams ir atsakingai juos adaptuojančios kalbos dažnai pavėluotai ieško vertimų, norminių atitikmenų socialiniams reiškiniams įvardyti. Įžvelgiamos bendros kalbinės tendencijos Lietuvoje ir Rusijoje: feministinėje literatūroje dominuoja anglų kalba publikuojamų Š. Amerikos autorių tekstai arba jų vertimai; vertimuose siekiama autentiškumo, bet vertėjai dažniau stengiasi perteikti turinį. Aktyvėja kalbininkų noras išsaugoti kalbos identitetą, nors taip dažnai grįžtama prie kalbos maskuliniškumo; tik bendradarbiaudami su lyčių studijų specialistais kalbininkai pasiekia bešališkumo. Šiandieninė rusų feministinė literatūra liudija blaškymąsi tarp III bangos feminisčių diegiamos kalbos politikos ir bendrosios rusų vertimų kalbos politikos, bet vertimai rodo tautos pasirinkimą. Prioritetas atiduodamas norui dalyvauti bendrame judėjime, naujų terminų aktyviam vartojimui ir lyčių lygybės siekimui. Tiek feministinėje, tiek Rusijos ar Lietuvos kalbos politikoje suvokiama kitų ir savos kultūros pozicija, todėl didėja dėmesys nomadiniam aspektui.

ENThe article reviews the experience Lithuania and Russia have in the field of dictionaries of gender concepts, provides for possible ways of introducing terms and concepts of gender studies and research into the Lithuanian language, methods for translation and adaptation thereof, development of the use of these concepts in order to preserve the Lithuanian language and the equivalence of terms and concepts. The author attempts to reason the fact that languages, which have long been accepting and adopting alien vocabulary, more easily accept gender terminology than conservative languages, which are intolerant to words from other languages. The following common linguistic tendencies in Lithuania and Russia are distinguished: texts by North American writers published in English or translations thereof dominate in feminist literature; attempts to seek authenticity are made, but translators usually try to convey the content. Linguists’ aspirations to preserve the identity of the language are increasing, although they usually return back to the masculinity of the language. Only by cooperating with specialists in the field of gender studies do they reach objectivity. The contemporary Russian feminist literature demonstrates the hesitation between the language policy promoted by the 3rd wave of feminists and the general language policy of Russian translation; however, translations demonstrate the choice of the nation. The priority is given to the desire to participate in the common movement, active use of new terms and pursuit for gender equality. Both feminist and Russian and Lithuanian language policies perceive their own cultural position and other’s position, therefore, the attention to the nomadic aspect is growing.