Krikščioniškųjų ženklų tipologija ir paplitimo arealas Lietuvoje XIV-XX a.

LTVienas nuostabiausių Lietuvos kalvystės šedevrų yra koplytstulpių, stogastulpių, medinių kryžių, kapinių vartų geležinių viršūnių kompozicijos. Jų atsiradimas XVII-XVIII a. pr. buvo susijęs su Lietuvos antrąja christianizacija, katalikybės priešprieša protestantizmui ir kova su senosios baltų religijos - pagonybės rudimentais. Virš 1600 saugomų didžiųjų ir krašto muziejų fonduose geležinių viršūnių ir dar tiek paišytų, fotografuotų pavyzdžių foto dokumentiniuose "Liaudies meno", A. Varno, Č. Kontrimo, J. Perkovskio albumuose buvo sunkiai suvokiamas intelektualusis turtas, nesusistemintas pagal ikonografinę priklausomybę. Mokslinės analizės pagrindu buvo pasirinktos J. Basanavičiaus išsakytos mintys apie tyrimo metodiką. Jis rašė: "Jei mes dabar pereisim prie lietuvių kryžių ornamentikos, tai pirmučiausiai turėsime iš jos išskirti krikščionių dailės elementus, kurių tarpe nemažai tokių, kuriuose "krikščioniškos" išvaizdos nedaug terandasi". Konstrukcija nulėmė kryžių tipologijos eiliškumą, todėl remtasi pagrindiniais krikščionių ikonografijoje žinomais kryžių tipais: lygiakryžmis (Bizantiškas, Graikų), dvigubas nelygiakryžmis (Patriarcho, krikšto), lotynų (Didysis, kančios), trigubas ankstyvasis Popiežiaus, trigubas šiuolaikinis Popiežiaus (vakariečių), įkypas dešimtgalis. Aprašomas originalus lietuviškas daugiakryžmis (pasaulio medžio) kryžius. Straipsnyje nurodyti kryžių tipų paplitimo regionai, aptariama jų raida, aprašomi geležinių viršūnių formose naudojamų simbolių tipai (širdies, rasos lašo, lyros, ovalo, vainiko, saulės, kryžiaus medžio, medžio lajos simboliai). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA); Ženklai; Krikščionys; Tipologija; Paplitimas, geografinis; Arealas; Simboliai; Monogramos; Signes; Cross.

ENThe most miraculous blacksmithery masterpieces in Lithuania are compositions of chapel-poles, roofed-pillars, wooden crosses, and iron tops of graveyard gates. Its appearance in the 17th-18th c. was related to the second Christianisation of Lithuania, the opposition of Catholicism and Protestantism and a battle with the rudiments of the old religion of the Balt’s – Paganism. Over 1600 iron tops preserved in the funds of national and regional museums and even more portrayed and photographed examples kept in photo-documentary A. Varnas, Č. Kontrimas, and J. Perkovskis’s ‘Folk Art’ albums were a part of intellectual assets that was not categorized according to iconographic origin. J. Basanavičius’s idea on research methodology was chosen as a basis for the analysis. He wrote: ‘Jei mes dabar pereisim prie lietuvių kryžių ornamentikos, tai pirmučiausiai turėsime iš jos išskirti krikščionių dailės elementus, kurių tarpe nemažai tokių, kuriuose „krikščioniškos“ išvaizdos nedaug terandasi’ (‘If we are yet to approach Lithuanian cross ornamentation, first of all we will have to distinguish Christian art elements, a number of which have little to do with ‘Christian’ appearance’). The construction determined the sequence of the cross typology, thus, the research is based upon the main cross types known in the Christian iconography: the square cross (Byzantine, Greek), the double cross (Patriarchal, Christian), the Latin cross (The Great, The cross Of Suffering), the early Pope’s triple cross, the modern Pope’s triple cross (Western), slanting decagonal cross. The article also described a Lithuanian folk cross (the World Tree). The article indicates cross types’ spread in various regions, its development, types of symbols used on the iron tops (symbols of heart, dewdrop, lyre, oval, wreath, sun, cross tree, tree crown).