Balandžio pirmosios pokštai Lietuvos žiniasklaidoje ir jų tendencijos (Kauno dienos atvejis)

LTStraipsnyje analizuojami viename didžiausių Lietuvos dienraščių "Kauno diena" 1990-2007 m. pasirodę balandžio pirmosios pokštai. Šia analize norima atskleisti spaudos humoro tematiką, jo tendencijas ir visuomenės santykį su pokštų temomis. Balandžio pirmosios spaudos pokštai yra naratyvai, turintys melagingą informaciją, kuri parengiama remiantis visuomenės aktualijomis. Pagrindinis šių pokštų ginklas yra šokiruojantis faktų / jų derinių pateikimas, turintis sukelti tam tikrą emociją: susidomėjimą, nepasitenkinimą, pyktį. Galutinis pokšto tikslas yra apgautojo reakcija, sužinojus apie apgaulę. Viena vertus, tokiose apgaulėse atsispindi žmonių etinių nuostatų kaita (liberalesnis požiūris į moralines vertybes), kita vertus, pokštų skelbimas yra savotiška provokacija. Imituojant socialines, kultūrines grėsmes, tikrinamas žmonių budrumas, skatinama ginti viešąjį interesą ir taip savotiškai ugdomas jų pilietiškumo jausmas. Politiniai pokštai dažniausiai būna orientuoti į hierarchinius pokyčius: socialiai žemiau ar aukščiau esančių asmenų iliuzinį perkėlimą į jiems priešingą statusą. Balandžio pirmosios pokštų temos, jų pateikimo būdai atspindi visuomenės sąmonės pokyčius: vertybinį persiorientavimą, prisiderinimą prie naujų gyvenimo sąlygų. Kasmet reakcija į melagystes blėsta. Aiškėja, kad žiniasklaidai reikia ieškoti naujų apgavysčių formų ar temų. Didelę konkurenciją čia sudaro virtuali žiniasklaida - internetiniai dienraščiai, portalai. Panašu, kad artimiausiu metu balandžio pirmosios melagysčių bumas galutinai persikels į elektroninę spaudą, kur pokštautojo ir aukos ryšys yra itin atviras.Reikšminiai žodžiai: Naratyvas; Pokštas; Balandžio pirmoji; Humoras; Spauda; Narratives; Joke; The first of April; Humour; Press.

ENThe April Fools' Day pranks present a particularly favourable milieu to analyze the culture of laughter. This is the time when jokes, pranks and deceptions are generally legitimized: one is allowed to deceive others without fear of causing ill-feelings. In the modern society, the springtime joking custom has successfully been transferred to the media pages, radio, TV and the virtual space. Along with the growing popularity of internet, the pranks quickly spread across the virtual space. The media became effective means of dissemination and popularization of certain forms of tradition, as well as of recasting it into new shapes. The subject of analysis in this article is pranks of the April Fools' Day appearing in the independent Lithuanian daily Kauno diena from 1990 to 2007. The daily in question allots most of its attention to the local social and cultural issues. The analysis of the pranks is meant to reveal the thematic scope of the media humour, its tendencies and the social response to the topics of pranks. Thus, the prospect of the folkloristic analysis of the media is also attempted to introduce here. According to the analyzed media pranks, it is mostly the social soft spots of the transition period that are played upon. On the one hand, such deceptions usually reflect the changing ethical attitudes of the people (the increasingly liberal views of the moral issues). On the other hand, the publication of pranks is certainly provocative.By imitating social and cultural threats, the vigilance of the people is tested; their readiness to protect the public interests is encouraged and the public spirit of the citizens is fostered in general. In the deceitful narratives published by Kauno diena, particularly those of political character, the pattern of "rites of passage" can be discerned. The political jokes are usually aimed at achieving the hierarchic change, i.e. the illusory transfer of the socially superior or inferior persons to an opposite status to that of their own. Such change can be specifically termed as the hierarchic inversion. The topics and ways of presenting the April Fools' Day pranks reflect changes in the social consciousness: e.g. the gradual ethical re-orientation and adaptation to the new living conditions. Such pranks are certain indicators of the social moods, also mollifying the tensions of the transition period. Every successive year the response to the deceptions is increasingly weaker, as the readers probably have learnt to see through the journalists' attempts at making fun. Apparently, the media representatives are going to have to look for new forms and themes of the ritual fooling. In this respect, serious rivalry is confronted from the part of the far more effective means of the media, e.g. the internet newspapers and portals. Therefore it seems likely that in the nearest future the boom of the April Fools' Day pranks will actually transfer into the electronic media, characterized by particularly active relationship between the prankster and his / her victim. [From the publication]