LTUniversitetų veiklos efektyvumą didinti padeda rinkodaros mokslo pasiekimų diegimas aukštojo mokslo veikloje. Vertinant įvairių autorių darbus, nagrinėjančius rinkodarą aukštajame moksle, pasigendama sisteminės skirtingų nuomonių ir požiūrių analizės šiuo klausimu. Lyginant verslo ir aukštojo mokslo rinkodarą padaryti galima tik vieną aiškią išvadą - abiejuose sektoriuose rinkodaros procesus bus galima vertinti tik pagal tai, kaip sėkmingai yra suvokiami vartotojų poreikiai ir kaip jie patenkinami rinkodaros komplekso elementų dėka. Kaip bet kurioje kitoje srityje, aukštojo mokslo įstaigos pirmiausia privalo žinoti, kur jos nori eiti, analizuojant rinkodaros komplekso elementus. Rinkodaros komplekso elementų vaidmuo aukštojo mokslo sistemoje tampa kontroliuojamųjų kintamųjų rinkiniu, kuriuo institucija gali naudotis, siekdama užtikrinti grižtamą ryšį iš savo studentų. Aukštojo mokslo ir rinkodaros sąsajos šiuolaikinėje visuomenėje neišvengiamos. Nepaisant skirtingų nuomonių bei prieštaravimų, akivaizdu, kad rinkodara aukštajame moksle kilo iš verslo struktūrų patirties. Specifinės aukštojo mokslo rinkodaros formavimosi procesas ypač išryškėja pastarajame dešimtmetyje. Lyginant verslo ir aukštojo mokslo rinkodarą aiškėja, kad abiejuose sektoriuose rinkodaros procesus galima vertinti tik pagal tai, kaip sėkmingai yra suvokiami vartotojų poreikiai ir kaip jie patenkinami rinkodaros komplekso elementų dėka. Kaip bet kurioje kitoje srityje, aukštojo mokslo įstaigos pirmiausiai privalo nuosekliai formuoti rinkodaros kompleksą. Sėkmingai aukštosios mokyklos veiklai ypač svarbi ir perspektyvi santykių rinkodara, kuri pastaraisiais metais vis plačiau taikoma verslo įmonėse paslaugų sektoriuje.Aukštosios mokyklos kaip ir verslo įmonės privalo pažinti ir segmentuoti savo paslaugų pirkėjus/klientus. Skirtingi studentų identitetai ar vartotojų įvardinimai nekeičia rinkodaros tikslų patenkinti savo vartotojus. Svarbiausia, jog pati organizacija suvoktų savo vartotojų svarbą ir visoje savo veikloje pagrindinį dėmesį skirtų būtent jiems. Savo klientų suvokimas ir jų reikmių, kaip pirkėjų, klientų, piliečių ar subjektų suvokimas, aukštojo mokslo institucijoms tik dar labiau padės garantuoti pilnesnį savo vartotojų pasitenkinimą.
ENThe paper presents evaluation the possibilities and effectiveness of applying marketing principles in a higher education context. By comparing business and higher education marketing we can draw one clear conclusion: in both sectors the marketing processes can only be evaluated according to how successfully consumer needs are perceived and fullfilled with the help ofthe marketing mix. Higher educational institutions must develop a different marketing mix so they could satisfy the different needs of their target markets. Commitment to consumer satisfaction must be grounded on understanding ofthe three main elements: consumer, competition and the market itself In the majority of universities, the communication (dissemination) model of marketing rather than a relationship building model forms the basis ofthe application ofthe marketing idea. Higher education that is oriented towards market is good because it is equal for all and provides quality, there is a true variety of schools, the marketing model is better balanced than the state model.