Polska lituanistyka po II wojnie światowej

LTStraipsnyje yra analizuojama lituanistinių tyrimų situacija Vilniuje ir Lenkijoje po Antrojo pasaulinio karo. 1579 m. buvo įkurtas Vilniaus universitetas. 1795 m., žlugus Lenkijos – Lietuvos valstybei, politiniai pasikeitimai turėjo įtakos ir universitetui. Jis buvo pervadintas į Vilniaus vyriausiąją mokyklą, o XIX a. pradžioje – į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą. Planuota jame atidaryti dešimt fakultetų, tačiau buvo atidaryti tik septyni, kuriuose veikė 113 katedrų. Universitetinė tradicija Vilniuje buvo pertraukta dėl po 1831 m. sukilimo kitais metais kilusios represijos, tačiau agresoriaus ji nebuvo sunaikinta. 1919 m., lenkams užėmus Vilnių, universitetas buvo atkurtas ir pavadintas jo įkūrėjo Stepono Batoro vardu. Straipsnyje pristatomi garsūs su Stepono Batoro universitetu susiję veikėjai, istorikai mokslininkai tokie, kaip Henrykas Łowmiańskis, Janas Adamusas ir kt. Autorius nurodo, kur jie įgijo išsilavinimą, veiklą Vilniuje ir svarbiausius darbus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Stalino bei Hitlerio kovai, kai kurie mokslininkai, dirbę Stepono Batoro universitete, išvyko iš Vilniaus ir pasitraukė gilyn į Lenkiją, kai kurie buvo ištremti arba sušaudyti, dar kiti emigravo į kitas Europos šalis. Tačiau ir emigracijoje nenutrūko lituanistinis mokslininkų darbas. LDK istorijos tyrimų Renesansas susijęs su Henryko Łowmiańskio mokykla Poznanėje ir Juliuszo Bardacho Varšuvoje.

ENThe article explores the situation of research into Lithuanian philology in Vilnius and Poland after the Second World War. Vilnius University was established in 1579. In 1795, when the State of Poland and Lithuania collapsed, political transformations also affected the university. It was renamed Vilnius Supreme School and, at the beginning of the 19th century, it was again given a new name of Vilnius Imperial University. Ten faculties were expected to be opened there, however, only seven were opened containing 113 departments. The university tradition in Vilnius was broken by a repression a year after an uprising in 1831, yet, not destroyed by the aggressor. In 1919, when Poles occupied Vilnius, the university was restored and acquired its name from its founder, Stephen Bathory. The article introduces well-known figures, historians and scholars related to Stephen Bathory University, such as Henryk Łowmiański, Jan Adamus etc. The author indicates where they received education and describes their activities in Vilnius and their major works. At the outbreak of the Second World War and the fight between Stalin and Hitler, some scholars who worked at Stephen Bathory University left Vilnius and retreated deep into Poland, some were forced into exile or shot dead and others emigrated to other European countries. However, scholars carried on their work on Lithuanian philology in exile. A renaissance of research into the history of the Grand Duchy of Lithuania is related to the school of Henryk Łowmiański in Poznan and that of Juliusz Bardach in Warsaw.