Apie tikrovės reprodukavimą ir simuliavimą elektroninių medijų mene

LTTekste glaustai analizuojama tikrovės reprodukavimo ir simuliavimo problema šiuolaikiniame elektroninių medijų mene, akcentuojant įvairių reprodukavimo, įrašymo, informacijos apdorojimo bei demonstravimo technikų ir technologijų įtaką meno kūrinio santykiui su tikrove. Esminiai pokyčiai prasidėjo su skaitmeninių medijų ekspansija į meno sritį, kuri praplėtė audiovizualinio meno funkcijų spektrą: be registravimo, reprodukavimo atsirado simuliavimo ir laisvo tikrovės modeliavimo galimybė. Pakito ne tik funkcijos, bet ir pagrindiniai artefaktų bruožai: vis dažnesni tapo pasikartojimai bei variacijos ir interaktyvumas bei virtualumas, o autentiškumas ir tobulumas, buvę būdingi tradiciniam-imitaciniam tikrovės vaizdavimui, visiškai prarado svarbą, tapo ne tik dekonstrukcijos, bet ir destrukcijos objektu. Realybė prarado autoriteto poziciją skaitmeninių medijų menuose, ypač kompiuterinėje grafikoje, interaktyviose instaliacijose, multimedijos ir virtualios realybės projektuose. Skirtingo pobūdžio informacija, užfiksuota kompiuterio atmintyje turi skaitmeninę išraišką, binarinį kodą. Šie kodai programinės ir kompiuterinės įrangos pagalba paverčiami garsine, tekstine, vaizdine informacija, kurią galima modeliuoti, kopijuoti, kokybiškai reprodukuoti ir įvairiais būdais skleisti elektroninių laikmenų pagalba ar tinklo erdvėje. Susiduriama su iš esmės naujomis kūrimo, reprodukavimo ir platinimo galimybėmis, naujais realybės simuliavimo ir modeliavimo būdais, įgalinančiais ne tik naikinti ribą tarp realaus ir virtualaus pasaulių bei kurti savitą heterogenišką virtualų metapasaulį. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Elektroninė medija; Menas; Reprodukavimas; Simuliacija; Electonic media; Reproduction; Simulation.

ENThe text concisely analyzes the problem of reproduction and simulation of reality in contemporary art of electronic media; emphasis is put on the influence of various reproduction, recording, information processing and demonstration techniques and technologies on relation between pieces of art and reality. Fundamental changes began with the expansion of digital media into the field of art, the circumstance that extended the range of audiovisual art functions: apart from registration, reproduction, there appeared a possibility of simulation and free modeling of reality. Changes affected not only functions, but also main features of artifacts: ever more frequently, one comes across repetitions and variations as well as interactivity and virtuality, while authenticity and perfection, which have been typical of traditional-imitating depiction of reality, completely lost importance, it became the object of deconstruction and destruction. Reality has lost the position of authority in digital media arts, especially in the field of computer graphics, interactive installations, multimedia and virtual reality projects. Information of heterogeneous type, recorded in computer memory is expressed digitally. This digital code is turned into audio, textual, visual information, which can be modeled, copied, reproduced in high quality and distributed through a variety of electronic storage devices or in the hyper space. Authors face brand new possibilities for creation, reproduction, and distribution, new ways of simulating and modeling reality, which allow erasing the boundary between real and virtual worlds and creating unique, heterogenic, virtual meta world.