Skandale podręcznikowe na Litwie

LTNaujų vadovėlių leidimas tapo svarbiausia švietimo problema po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Leidybos rinka buvo užpildyta pradėjus su dideliu entuziazmu leisti naujas mokymo priemones. Kiekvienai klasei oficialiai išleisti du ar net trys vadovėliai, iš kurių mokytojai galėdavo rinktis. Šios didelės skubos priežastis – noras kuo greičiau pakeisti mokyklose esančius sovietinius vadovėlius, o pasekmė – kritikos dėl naujųjų vadovėlių turinio nebuvimas. 2005 m. Vladimirui Putinui pakvietus Europos valstybių vadovus į Maskvą švęsti pergalės 60-ųjų metinių prieš fašistinę Vokietiją, tarp kviečiamųjų buvo ir trijų Baltijos valstybių prezidentai. Pastariesiems sprendžiant dilemą, t. y. važiuoti ar nevažiuoti į Maskvą dėl to, kad šalims Sovietų Sąjungos laimėjimas nereiškė laisvės, o tik kitą okupaciją, šis klausimas tapo vienu labiausiai tuo metu eskaluojamų. Tuo tarpu tiek Rusija, tiek pats Vladimiras Putinas pastaruoju metu neigė okupacijos faktą. Aktyvių politinių diskusijų Lietuvos žiniasklaidoje metu analizuotos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo interpretacijos, spręsta ir jų pristatymo mokyklų vadovėliuose problema. Vytautas Rubavičius sukritikavo „Krontos“ leidyklos išleistą vadovėlį X klasei dėl pagal sovietinę schemą pateikto karo priežasčių ir pradžios formulavimo. Straipsnyje analizuojama, kaip istorija yra pateikiama mokykliniuose vadovėliuose. Teigiama, kad istorijos mokymas Lietuvoje kaip ir kituose kraštuose susijęs ne tik su istorija kaip mokslu, bet tai yra glaudžiai susiję ir su valstybės vykdoma politika bei visuomenės opinija.

ENPublication of new textbooks became a major problem of education after the restoration of Lithuania’s independence. The publishing market was flooded with new educational books which were published with great enthusiasm. Two or even three textbooks, from which teachers could choose, were officially put out for each form. A wish to replace Soviet textbooks at schools as soon as possible was the reason for this urgency, while its consequence was an absence of criticism about the content of new textbooks. Presidents of the three Baltic states were among heads of European states invited by Vladimir Putin in 2005 to Moscow to celebrate the 60th anniversary of a victory against fascist Germany. When the heads of the Baltic states confronted a dilemma about whether to go to Moscow or not since, for the countries, the victory of the Soviet Union did not mean freedom, but rather another occupation, this issue became one of the most widely debated at the time. Meanwhile, both Russia and Vladimir Putin himself have recently denied the fact of occupation. Active political discussions in the Lithuanian media have analysed interpretations of the war between Germany and the Soviet Union, and addressed an issue of their presentation in school textbooks. Vytautas Rubavičius criticised a textbook for the tenth form published by Kronta publishing house for the formulation of the causes and outbreak of the war according to the Soviet scheme. The article looks at how history is presented in school textbooks. It states that teaching of history in Lithuania, like in other countries, is closely related to not only history as a science, but also the state’s politics and public opinion.