Kraje regionu bałtyckiego na drodze do społeczeństwa informacyjnego
LTInformacinės visuomenės klausimai jau daug metų užima svarbią vietą Europos Sąjungos (ES) dokumentuose. Be to, kiekviena ES šalis savo poreikiams kuria su informacine visuomene susijusius strateginius planus, atsižvelgdama į nacionalinį kontekstą. Straipsnyje pateikiami informacinių visuomenių kūrimosi šių laikų Baltijos regiono valstybėse tyrimų duomenys. Istoriniai tyrimai rodo, kad šio regiono šalys jau nuo viduramžių palaikė glaudžius tarpusavio ryšius, vadinasi, keitėsi politine, ekonomine, prekybine bei kultūrinio pobūdžio informacija. XX a. viduryje, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, šie kontaktai ženkliai susilpnėjo, tačiau nuo 1989 m. vėl pradėjo stiprėti. Naujai pradėjęs įsibėgėti Baltijos regiono valstybių kooperacijos procesas ir jo sėkmė šiais laikais žymia dalimi priklauso nuo jų gebėjimo sukurti informacinės visuomenės struktūras. Visos ES valstybės laikosi Lisabonos strategijos ir toliau ją tobulina. Net ir pripažįstant, kad šis procesas yra dar gana vangus, jo tąsa yra naudinga ne vien Baltijos regionui, bet ir visoms ES šalims. Šiame tyrime atidžiau pažvelgiama į padėtį šiose Baltijos regiono šalyse: Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Švedijoje. Kaip rodo statistiniai duomenys, Baltijos regiono šalys informacinės visuomenės kūrimo procese nesudaro vientisos struktūros. Greičiau galima kalbėti apie didelę įvairovę – esama statistiškai reikšmingų skirtumų tarp valstybių, priklausiusių senajam „penkioliktukui“ ir šalių, kurios prie ES prisijungė 2004 metais.
ENInformation society issues have long been occupying an important place in European Union (EU) documents. In addition, each EU state, having regard to its national context, drafts information society related strategic plans. The article presents the results of the research of development of information societies in the modern states of the Baltic region. The data of the historical research indicates that the states of this region have maintained close mutual relationships from the medieval period, and that means that their political, economic, trade and cultural information has been changing. In the mid-20th c., after WWII, these relations weakened considerably, however, from 1989, they started developing again. The newly developing process of cooperation between the states of the Baltic region and its success are now mostly dependant on their ability to create structures of information society. All the EU states adhere to the Lisbon Strategy and continue improving it. Even admitting that this process is rather slow, its development is useful not only for the Baltic region, but for all states of the EU. This research focuses on the situation in the following states of the Baltic region: Denmark, Estonia, Finland, Lithuania, Latvia, Poland and Sweden. As statistical data indicate, states of the Baltic region do not form an integral structure in the process of creation of information society. On the contrary, one could speak about a big variety, i.e. significant changes between the states belonging to the old “fifteen” states of the EU and the states, which joined the EU in 2004.
