Latvijos požiūris į Lietuvos ir Lenkijos ginčą dėl Vilniaus (1920 m. pab. - 1921 m.)

LTStraipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie Latvijos požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos ginčą dėl Vilniaus aneksijos (1920 m. pab. - 1921 m.). Lenkijos įvykdyta senosios Lietuvos sostinės ir viso Vilniaus krašto okupacija neišvengiamai komplikavo Lenkijos ir jos šiaurės kaimynių tarpusavio santykius. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas lėmė politinę įtampą ne vien šiose šalyse. Latvijos pozicija šiame kontekste buvo taip pat svarbi. Latvijos politikai stengėsi laviruoti tarp abiejų konfliktuojančių pusių. 1921 m. Latvija pradėjo teikti socialinę paramą Lietuvos pozicijai Vilniaus atžvilgiu, tačiau oficialiai šiuo klausimu deklaravo savo neutralumą. Apskritai kalbant apie Latvijos požiūrį į Lenkijos ir Lietuvos ginčą bei Tautų Sąjungos pasiūlytą jo sprendimo variantą (t. y. Himanso projektą) galima pasakyti, kad Latvijos pozicija 1921 m. buvo palanki Lietuvai. Mat I. Himanso projektas neatitiko ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos interesų, ir tai 1921 m. jas suartino. Tačiau Latvija, be abejo, stengėsi laviruoti tarp Lenkijos ir Lietuvos.

ENThe article is devoted to the new historical investigations concerning Latvian reflections on Lithuanian Polish conflict concerning Vilnius annex (1920 1921). The Polish occupation of the ancient Lithuanian capital of Vilnius and its annexation by Poland caused an irreparable damage in the relations between that country and her northern neighbours. The process of the Lithuanian - Polish conflict depended not only on these two feuding sides. Latvia's position was important too. Latvia tried to trim between these two countries. In 1921 Latvia socially began to support Lithuanian's policy regarding Vilnius, but in the same breath it officially declared neutrality.