Век эпiчнаи паэзіі: carmina heroica у беларускаи, польская i украшскаи літаратурах xvi - першай паловы XVIIi ст

LTStraipsnyje analizuojama XVI a. – XVII a. pirmosios pusės epinė poezija, sukurta dabartinės Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos teritorijose. Nuo Antikos laikų epopėja traktuota kaip tobuliausia poezijos forma. Aristotelio, Horacijaus, Diomedo tekstuose „epas“ tapatinamas su „epopėja“. Lotynų kalba rašęs poetas Mykolas Kazimieras Sarbievijus taip pat pripažino epopėją „perfecta poesis“ („tobula poezija“). Tai lėmė sėkminga epinių poezijos formų (pirmiausiai – klasikinės epopėjos) raida Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės XVI a. – XVII a. pirmosios pusės literatūroje. Susiformavo carmen heroicum būtini reikalavimai, apibrėžę kompoziciją, turinį, herojus ir atskirus meninius elementus. Straipsnyje plačiau analizuojami kūriniai, kuriuose carmen heroicum reikalavimai buvo realizuoti: Jano iš Wiślicy „Bellum Prutenum“ (Kraków, 1516), Jano Starykonia Siemuszowskio „Conflictus ad Nevelam Polonorum cum Moschis“ (Bononia, 1568), Danielio Hermanno „Stephaneis Moschovitica...“ (Gdańsk, 1582), Jono Radvano „Radivilias...“ (Vilnius, 1592), Szymono Pecalideso „De bello Ostrogiano...“, (Kraków, 1600), Krzyszofo Zawiszos „Carolomachia...“ (Vilnius, 1606). Išlaikant formalius poetinius reikalavimus minėtiems poetams pavyko sukurti originalius klasikinės epopėjos formos kūrinius, kuriuose atspindimi svarbiausi krašto istorijos įvykiai.

ENThe article analyses the epic poetry of the sixteenth – first half of the nineteenth centuries created at the territory of the modern Belarus, Poland and Ukraine. Since ancient times, epopoeia was treated as the most perfect form of poetry. In the texts by Aristotle, Horace, and Diomedes, “epic” was equated to “epopoeia”. Poet Mykolas Kazimieras Sarbievijus, who wrote in the Latin language, also acknowledged epopoeia as “perfecta poesis” (“perfect poetry”). This gave rise to the successful development of epic poetry forms (primarily, classical epopoeia) in the literature of the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland in the sixteenth century – the first part of the seventeenth century. The requirements necessary for carmen heroicum, which defined composition, content, character, and individual artistic elements. The article provides a more comprehensive analysis of those works in which the requirements for carmen heroicum were implemented: “Bellum Prutenum” by Jan z Wiślicy (Kraków, 1516), “Conflictus ad Nevelam Polonarum cum Moschis” by Jan Starykoń Siemuszowski (Bononia, 1568), “Stephaneis Moschovitica...” by Daniel Hermann (Gdańsk, 1582), “Radivilias...” by Jan Radwan (Vilnius, 1592), “De bello Ostrogiano...” by Szymon Pecalides, (Kraków, 1600), and “Carolomachia…” Krzysztof Zawisza (Vilnius, 1606). While maintaining formal poetic requirements, the aforementioned poets succeeded in creating original works in the form of classical epopoeia that reflect the most important events in the history of the region.