LTStraipsnio autorius atskleidžia keletą negatyviųjų ir pozityviųjų krizės fenomeno aspektų, brėždamas skirtį tarp realios (išorinės) krizės ir vidinės krizės, suvokiamos kaip mūsų intelekto ir valios reakcijos į potencialią (gresiančią) ar aktualią (jau įvykusią) išorinę krizę ir sykiu kaip jos įveikimo būdą. Atkreipiamas dėmesys į valios (kaip ryžto), intelekto, ypač kritinio mąstymo, bei intelekto ir valios sąveikos reikšmę krizių įveikimo procese. Pasitelkdamas etimologinę ir konceptualiąją žodžio „krizė“ analizę, autorius parodo ryšį tarp krizės, suvokiamos bendriausia prasme, prigimties ir kritinio mąstymo veikimo būdo, taip atverdamas skirtingus krizės fenomeno sluoksnius ir aspektus. Argumentuojama, kad geriausias būdas dorotis su potencialiomis ir jau vykstančiomis krizėmis yra siekis nuolat išlikti budriems, nuolat išgyvenant tam tikros rūšies švelnią vidinę „krizę“, kaip bet kokios potencialios išorinės krizės priešnuodį ir skiepą. Teigiama, kad kiek viena reali - nesvarbu, potenciali (gresianti) ar aktuali (jau užklupusi) - krizė turi ir teigiamą savo pusę, nes ji sutelkia mūsų valios ir intelekto galias, padėdama mums pakilti iki aukščiausio žmogiškųjų pasiekimų lygmens. Pagrindiniai žodžiai: krizė, išorinė krizė, vidinė krizė, kritinis mąstymas, kritika, intelektas, valia, ryžtas.
ENOur times are times of crises manifesting in various forms: as economic, political and geopolitical crises, global health crises such as pandemics, environmental crises and crises related to climate change, crises in personal relationships, crises of traditional in stitutions stemming from the erosion of moral and spiritual authority, crises caused by the excessive polarization of public opinion that threatens to phase out the most basic norms of civility and the culture of dialogue, crises of communication related to the dominance of virtual reality, a generational gap, the abuse or overuse of social media and artificial intelligence, and crises caused by the partial or even complete loss of the powers of critical thinking on the part of particular individuals and individual groups of society, resulting in a general weakening of the ability to negotiate and discuss by way of arguments, not through partisan fighting and one-sided demands. [p. 9-11].