Akademinių dalykų mokymo(si) valstybine kalba poreikis bei perspektyva

LTDaugiakultūrinė komunikacija ir daugiakalbystė tampa vis reikšmingesnės, todėl didėja poreikis gerai mokėti keletą kalbų, akcentuojant ne „didžiausias“ (pagal kalbą vartojančių gyventojų skaičių), o artimiausių „kaimynų“ kalbas. Šis aspektas itin aktualus ten, kur, dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių kompaktiškai gyvena kelių tautybių piliečiai, kur socialinėje aplinkoje dvikalbystė ar daugiakalbystė labai vertinama ir ieškoma efektyvesnių dvikalbystės formavimo(si) būdų, propaguojamas integruotas negimtųjų kalbų ir akademinių dalykų mokymas(is), kurio pagrindinis tikslas apibūdinamas dviem aspektais: kaip kalbų vartojimas mokymosi tikslais bei mokymasis vartoti kalbas. Straipsnyje siekiama nustatyti tautinių mažumų moksleivių mokymo(si) lietuvių kalba (kaip negimtąja) prielaidas, poreikius bei problemas, numatyti galimybes, kaip geriau tuos poreikius patenkinti. Tyrime dalyvavo 1872 IX, X, XI ir XII klasių moksleiviai iš 36 Vilniaus, Klaipėdos, Visagino, Trakų, Šalčininkų miestų bei Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų rusų, lenkų ir baltarusių mokyklų. Nustatyta, kad daugumoje tautinių mažumų mokyklų kai kurių mokymo dalykų mokoma(si) lietuvių kalba arba naudojamos lietuviškos mokomosios priemonės. Mokymo dalykų mokymas(is) lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose dažnai vyksta nenuosekliai, negarantuojant tokio mokymo(si) kokybės bei tęstinumo aukštesnėse klasėse. Moksleiviai, mokydamiesi lietuvių kalba, patiria nemažai sunkumų: sunkiausia jiems atlikti užduotis raštu, dažnai būna sunku atsakinėti lietuviškai bei skaityti ir suprasti vadovėlį lietuvių kalba.

ENThe article presents the analysis of some aspects of research wich was carried out in 1998/1999 school year. The subjects of this study were 1872 IX, X, XI grade students of national minorities’ schools (Russian, Polish, Belorussian) from Vilnius, Visaginas, Klaipėda, Trakai, Šalčininkai and districts of Vilnius, Trakai, Šalčininkai. The aim of research was to find out the possibilities and perspectives of teaching non-linguistic disciplines through Lithuanian language as a state language at national minorities’ schools. During the research, the following results have been obtained: the Content and Language Integrated Learning is more frequently applied at national minorities’ schools since 1996 / 1997 school year; the experiences of 36 schools have found interesting balance in the teaching of subjects such as geography, history and mathematics; in some cases students were tought partly in Lithuanian and partly in the mother tongue; a lot of students state that it is useful to study some subjects in Lithuanian and indicated most popular subjects. The results indicate the significant differences between the responses of recipients from city and district, Russian and Polish schools, some differences were revealed between responses of IX, X, XI grade students. Main findings indicate that each school must to create it's own model to take account into consideration all the circumstances’ and in response the wishes of students and society. The Content and Language Integrated Learning in national minorities’ schools is one of the main factors improving the state language acquisition.