Romantizmo nepripažinimas: Janas Sniadeckis apie klasikinius ir romantinius raštus

LTJanas Sniadeckis – mokslo filosofijos kūrėjas – dirbdamas Vilniaus universitete, sukūrė veikalą ,,Žmogaus intelekto filosofija, arba Apžvalgas intelektinių galių ir veiksmų tyrimas“, kitus filosofijos traktatus bei straipsnius. Jano Sniadeckio manymu, mokslo filosofas turėjo būti gamtininkas arba matematikas, kuris taikė tikslius tyrimo metodus, ir kuris jau buvo pasižymėjęs savo srityje svarbiais atradimais arba išradimais. Tik gamtotyros metodais įgytas žinias galima vadinti mokslinėmis. Jano Sniadeckio pažiūras galima vadinti pirmaisiais prepozytivizmo daigais Lietuvoje bei Lenkijoje. Jis klydo vertindamas tiek Immanuelio Kanto filosofiją, tiek romantizmą. Pastarasis, anot Jano Sniadeckio, buvo racionalių meno taisyklių nepaisantis laisvas vaizduotės skrajojimas, kurį galima laikyti grįžimu į viduramžių barbariškumą. Janas Sniadeckis nesugebėjo įžvelgti romantizmo teigiamų aspektų, pirmiausia, jo įtvirtinto istoriškumo principo. Daugumai inteligentų, kurie buvo nepatenkinti Lietuvos ir Lenkijos padėtimi, romantizmo maištas prieš esamybę kėlė žavesį, priešingai nei Janui Sniadeckiui, kuris buvo lojalus cariniam režimui, o nevaržomą vaizduotės veikseną laikė moraliai ir socialiai žalingą.

ENJan Śniadecki was a scientific philosopher. While working at Vilnius University, he created the work “Philosophy of Human Intellect or Reviews of Intellectual Powers and Action Research”, other philosophical treatise and articles. According to Śniadecki, a scientific philosopher had to be a naturalist or a mathematician, who applied exact research methods and who had already achieved recognition in the area by important discoveries or inventions. Only the knowledge acquired by using the methods of natural sciences can be called scientific. Śniadecki’s views can be called the first pre-positivist manifestations in Lithuania and Poland. He was mistaken when assessing both Immanuel Kant’s philosophy and romanticism. The latter, according to Śniadecki, was a violation of rational art rules, a free flutter of imagination, which can be considered a return to the medieval barbarism. Śniadecki failed to notice positive aspects of romanticism, primarily, its embedded principle of historicism. Most intellectuals, who were dissatisfied with the situation in Lithuanian and Poland, saw the revolt of romanticism against the existence as charming, unlike Śniadecki, who was loyal to the Tsarist regime and considered unrestricted imagination morally and socially harmful.