The formation of a Lithuanian counter-terrorism institution after 9

LTStraipsnyje nagrinėjamas antiteroristinės institucinės struktūros formavimasis Lietuvoje po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių. Teigiama, kad kovos su terorizmu institutų (taisyklių ir praktikų) formavimosi Lietuvoje analizė suteikia galimybių patikrinti tris teorines prielaidas, paprastai siejamas su institutų formavimosi procesais. Pirma, logiška skirti institutų kūrimo ir veikimo stadijas, tačiau Lietuvos atvejis rodo, kad trumpuoju laikotarpiu institucinį vakuumą gali užpildyti jau egzistuojantys kitų sektorių (pavyzdžiui, karinio saugumo) veikėjai ir praktikos. Antra, kuriantis antiteroristinei institucinei struktūrai Lietuvoje buvo stebėta veikėjų ir struktūrinių veiksnių sąveikos dinamika, tačiau struktūrinis kontekstas (pavyzdžiui, aplinkosaugos grėsmės, tarptautinių organizacijų įtaka) tam tikrais atvejais buvo lemiamas. Trečia, Lietuvos atveju kuriant kovos su terorizmu taisykles bei praktikas, didesnė reikšmė nei tikėtasi teko sprendimų priėmimo laikui bei sprendimų sekai. Pastebėta, kad šiuo atveju svarbūs buvo to meto saugumo politikos procesai - šalies pasirengimas narystei NATO bei nacionalinio saugumo sistemos reformos.

ENLithuania's formation of a counter-terrorism institution following 9/11 sheds new light on three premises often associated with the study of institutional formation. First, the distinction between the creation phase and the operation phase is logical, but the appearance of extra-institutional guidance suggests that established institutions within other domains (e.g. military security) can temporarily fill an institutional vacuum (counter-terrorism). Second, the dynamic between agency and structure was easily seen, but in this case it was quite clear that agency was strongly dependent upon changes in some of the structural contexts (environmental threats, international institutions, age of the security state). Third, the role of sequencing and timing turned out to be more important than expected as there was a strong temporal order between the sequences of the formation phase and a significant spill over from two contemporary security processes (preparations for NATO-membership, reforms of the security state).