Kultūros, meno ir literatūros problemos lenkiškuose Krokuvos laikotarpio J.A. Herbačiausko raštuose

LTRašytojas J. A. Herbačiauskas vadinamas vienu pirmųjų modernistų lietuvių literatūroje, tačiau iki šiol nepakankamai dėmesio skirta jo lenkiškiems raštams, kurie sudaro didžiausią jo literatūrinio palikimo dalį. Straipsnyje aptariami lenkiški J. A. Herbačiausko Krokuvos laikotarpio (1896-1923) estetikos ir kritikos raštai, apimantys rinkinius „I nie wódź nas na pokuszenie“, „Amen“, studiją „Głos bólu“ bei lenkų spaudoje publikuotus straipsnius. Juose keliami bendrieji meno ir kūrybos klausimai, aptariamos lenkų ir lietuvių kultūros bei literatūros problemos. Rašytojas savo estetinę programą grindžia lenkų romantizmo idėjomis: jis deklaruoja romantinę istorizmo koncepciją bei išryškina ypatingomis galiomis apdovanotą kūrėją, gebantį išreikšti kolektyvinius tautos įsitikinimus, siekius, atlikti dvasinio tautos vedlio ir mokytojo vaidmenį. Kūrybai skiriama auklėjamoji ir pažintinė funkcija, teigiama, kad kultūros esmė turėtų būti krikščioniškos vertybės ir moralė, o meno kūrinyje privalo derėti turinys, forma ir menininko asmenybės bruožai. J. A. Herbačiauskas kalba apie konkrečias lenkų ir lietuvių kultūros bei literatūros problemas, smerkia nusigręžimą nuo krikščioniškų vertybių ir romantizmo idealų, polonofobiją, istorinės LDK kultūros atsisakymą. Jo nuomone, visi luomai turi suvienyti savo jėgas bendram kultūriniam darbui. J. A. Herbačiausko knygas palankiai sutiko tradicinio meno ir lenkų romantizmo sekėjai, tačiau naujojo meno šalininkams jo idėjos atrodė pasenusios ir nebeatitinkančios laikmečio dvasios.

ENWriter Juozapas Albinas Herbačiauskas is called one of the first modernists in the Lithuanian literature; however his Polish writings, which constitute the largest part of his literary legacy, have not received sufficient attention so far. The article deals with Herbačiauskas’s Polish writings on aesthetics and criticism, including collections “I nie wódź nas na pokuszenie”, “Amen”, study “Głos bólu” and articles published in the Polish press, written during the time spent in Krakow (1896–1923). General questions related to art and creation are raised, problems of Polish and Lithuanian culture and literature are discussed. The writer bases his aesthetical agenda on the ideas of Polish romanticists: he declares the concept of romantic historicism and portrays the creator as having exclusive powers who is able to express the nation’s collective convictions and objectives, perform the role of the nation’s spiritual leader and teacher. Creation is attributed an educational and cognitive function, it is claimed that Christian values and morality should be the core of culture, and content, form and artists’ personality traits must be in harmony in a piece of art. Herbačiauskas speaks about specific problems in Polish and Lithuanian culture and literature, condemns turning away from Christian values and romanticism ideals, polonophobia, the refusal of the historical culture of the Grand Duchy of Lithuania. He believes that all social classes should unite their forces for common cultural work. Herbačiauskas’s books were viewed favourably by the followers of traditional art and Polish romanticism, however, his ideas looked outdated and not reflecting the spirit of the time for the supporters of the new art.