Tautinio tapatumo išraiškos XIX a. pabaigos XX a. pradžios lietuvių išeivių dokumentiniame pavelde

LTPastaruoju metu daug diskutuojama dėl globalizacijos įtakos kultūrinėms tradicijoms, integracijos procesų sparta, kelianti pavojų tautiniam tapatumui. XIX a. pabaigoje pirmoji lietuvių emigrantų banga plūstelėjo į Jungtines Amerikos Valstijas. Žmonės, palikę savo šalį dėl ekenominių ir politinių priežasčių, ieškojo geresnio gyvenimo užsienyje, kur galėjo uždirbti daugiau pinigų, melstis gimtąja kalba, organizuoti bendraminčių klubus. Net ir sėkmingai integravęsi į Amerikos gyvenimą, dauguma stengėsi išsaugoti savo tautinį tapatumą. Žiniasklaida (įvairiomis formomis) leido aktyviau bendrauti tarpusavyje ir supažindinti vietos gyventojus su savo kultūra. Dėl sudėtingos politinės situacijos Lietuvoje, spaudos draudimo išeiviai ieškojo galimybių spausdinti knygas lietuvių k. kitose šalyse, tame tarpe ir JAV. Tačiau tie leidiniai ne tik stiprino bendruomenę, bet ir skatino integruotis į Amerikos gyvenimą. Dokumentinis paveldas, išsaugotas lietuvių bendruomenėse, yra tautinio tapatumo išraiškos XIX-XX a. pr. tyrimų šaltinis.

ENRecently much discussed are the problems of globalization and levelling of cultural traditions, the rapid process of integration causing danger to national survival. At the end of the 19th century, the first wave of emigrants from Lithuania surged into the United States of America. Driven by economic and political reasons, people were searching for "better life" in a foreign country where they could earn more money, pray in their native language, organize clubs for people with common interests. Though Lithuanian people integrated succsessfully into the American life, they tried to preserve their national identity. It was the media in all its forms that served as the means not only to communicate among themselves, but also to bring to public notice their national identity. Being faced with a complicated political situation in Lithuania due to the ban of the Lithuanian press, people were searching for and found ways of printing Lithuanian books, one of the places for this purpose being the United States of America. However, one must not forget the fact that there were published newspapers, books, as well as posters, announcements, invitations that were meant for strengthening of the community, integrating into the American life. The documentary heritage, which has been preserved and accumulated by the Lithuanian communities, is a source for research of the expressions of national identity in the documentary heritage of the period comprising the end of the 19th century and the beginning of the 20th century.