Kai kurie tarpukario Lietuvos mokslo draugijų istoriografijos aspektai

LTNepriklausomos Lietuvos valstybinių ir visuomeninių mokslo institucijų raidos tyrimai yra viena svarbesnių to meto modernėjančio mokslo istorijos sričių. Mokslo draugijų formavimo atskleidimas visų pirma sietinas su inteligentų, mokslininkų įtakos institucionalicazijai, mokslo aplinkai tyrimais, žinių sklaidos sąlygų to meto visuomenėje analize. Daugelio tarpukario Lietuvos mokslo draugijų formavimasis aptartas specializuotuose mokslo istorijos tyrėjų darbuose, kuriuose analizuojama atskirų mokslų arba organizacijų raida. Istoriografijai vertingi ir pačių mokslo organizacijų skelbti savo istorijos šaltiniai, informaciniai ir proginiai leidiniai, skelbti mokslo organizatorių ir draugijų narių atsiminimai, tačiau jie čia neaptariami dėl ribotų straipsnio galimybių. Šiame straipsnyje siekiama išskirti ir aptarti esminius Lietuvoje bei užsienyje mokslo istorijos tyrėjų skelbtos faktografinės medžiagos apie Lietuvos mokslo draugijų kūrimą klausimus, neformalių mokslo institucijų įtakos mokslo plėtrai bei visuomenei vertinimus.

ENWorks dealing with the history of scientific societies of the inter-war period of Lithuania are mostly specialised, however, both in terms of the presentation and the interpretation of the factography, they are not fully inclusive. The historiography does not aim at the evaluation of the investigation results of all the multiprofile societies; an emphasis is rather placed on their organizational-cultural importance. For the investigation of scientific activities of the highly specialized organizations, a professional applied aspect is used. Many works on the history of Lithuanian science do not fully disclose the impact of international relations of science on the formation of the societies and on the contribution of many scientists in social institutionalization of science. The problems of interaction between the scientific societies and the society at large also need a further investigation.