M. K. Čiurlionio "Pasaulio sutvėrimas": tarp Biblijos ir babiloniečių Enuma elish

LTXIX a. pab. - XX a. pr. vaizduojamoji dailė ir architektūra pateikia daugybę pavyzdžių, kurie atskleidžia didžiulę asirų-babiloniečių meno įtaką simbolizmo ir naujojo meno kultūrai. Tai pasireiškia rafinuotu koloritu, magiška pusiausvyra tarp realizmo ir abstrakcijos, geometrinių motyvų elegancija, paslaptingu šventųjų ir karališkųjų figūrų patrauklumu. Mesopotamiškų motyvų, kartais susimaišiusių su egiptietiškais, pėdsakas daugiausia aptinkamas centriniame ir šiauriniame Europos regionuose. Šiame egzotinių mitų ir atvaizdų kontekste M. K. Čiurlionis taip pat priartėja prie rytietiškų kultūrų ir filosofinių studijų: jį domina visos senosios civilizacijos, asirų-babiloniečių mitai bei atvaizdai, kurių pėdsaką galima aptikti paveiksluose "Aukuras", "Tvirtovė" ar triptike "Rex". Religinis Čiurlionio sinkretizmas taip pat inspiruotas C. Flammariono tekstų, kuriuose aprašomas paralelizmas tarp pasaulių ir gyvenimo begalybių. Dailininko domėjimasis mokslu ir Biblija, kosmologija ir astronomija bei hebrajų, egiptiečių ir babiloniečių mitais ryškiausiai atsispindi cikle "Sutvėrimas", kuriame interpretuojamos seniausios sutvėrimo istorijos (egiptiečių, babiloniečių, biblinė) tarsi jos būtų seni migloti prisiminimai, ankstesnių būtybių, gyvenusių tarp Nilo, Tigro ir Eufrato, šešėliai. Tačiau iš biblinės genezės lieka tik tai, kad pasaulį sukuria dieviška dvasia, iš babiloniečių poemos Enuma elish panaikinami visi aspektai, susiję su žiauriu Marduko dominavimu visatoje, išaukštinamas apvaisinimo principas, susijęs su skystuoju elementu, paliečiama sukurtos visatos derlingumo tema.

ENThe fine arts and architecture of the end of the 19th – beginning of the 20th century provide lots of examples, revealing the huge influence of art of Assyrians – Babylonians on the culture of symbolism and the new art, which manifests by refined colouring, the magic balance between the realism and abstraction, the elegance of geometrical motives, and the enigmatic attractiveness of the sacred and royal figures. The traits of Mesopotamian motives, sometimes mixed with Egyptian, are most frequently found in the Central and Northern regions of Europe. In this context of exotic myths and images M. K. Čiurlionis also gets close to the Eastern cultures and philosophical studies: he is interested in all the ancient civilizations, the Assyrian – Babylonian myths and images, traits of which can be traced in his paintings “Aukuras”, “Tvirtovė” or his triptych “Rex”. The religious syncretism of Čiurlionis is also inspired by C. Flammarion’s texts, describing the parallelism between the worlds and infinities of life. The artist’s interest in science and the Bible, cosmology and astronomy and Hebraic, Egyptian and Babylonian myths is most prominently reflected in his cycle “Creation of the World”, interpreting the most ancient tales of creation (Egyptian, Babylonian and Biblical) as they were old vague memories, shadows of ancient creatures, who were living by the Nile, of between the Tigris and the Euphrates. However, what remains of the Biblical genesis is the fact that the world was created by a divine spirit, all the aspects, related to the cruel domination of Marduk in the universe are removed from the Babylonian poem Enuma Elish, the principle of fertilization, related to the liquid element is exalted, the subject of fertility of the created universe is tackled upon.